Į „Aukso vainiko“ finalą keliaus Zenono Skinkio drožiniai

Eglė MIČIULIENĖ

Antradienį Marijampolės kultūros centre surengtas Sūduvos regiono konkursinės liaudies dailės parodos „Aukso vainikas“ regioninis turas dar kartą parodė, kokie talentingi yra Vilkaviškio krašto tautodailininkai. Komisija gyrė jų darbus, o vilkaviškiečio Zenono Skinkio drožti bareljefai įvertinti pirmąja vieta.

Per abstrakcijas

Antradienį Marijampolės kultūros centre autoritetinga komisija vertino „Aukso vainiko“ regioninio turo dalyvių darbus. Iš 26 mūsų krašto tautodailininkų kūrinių buvo išrinkti geriausi.

Pirmosiomis vietomis skirtingose kategorijose įvertinti tik dviejų kūrėjų darbai.

Vaizdinės dailės kategorijoje pirmoji vieta už drožinių ciklą „Pasaulio sutvėrimas“ skirta vilkaviškiečiui tautodailininkui Zenonui Skinkiui, o taikomosios dailės srityje už nukaldintus geležinius kryžius-saulutes geriausiai įvertintas šakietis Edvardas Mačaitis. Šių dviejų tautodailininkų darbai atstovaus Marijampolės regionui respublikiniame konkurse.

Pats Z. Skinkys sakė, jog „Pasaulio sutvėrimo“ ciklą pradėjo kurti dar 2023 m. ir, dirbdamas su pertraukomis, pernai užbaigė.

„Pasaulio sutvėrimo tema jau senokai sukosi mano galvoje. Ėmiausi skaityti Šventąjį Raštą, o jame tie pasaulio sutvėrimo darbai aprašyti gana trumpai ir abstrakčiai. Todėl tokią formą ir pasirinkau: kiekvienos dienos darbus išreiškiau per abstrakcijas“, – sakė menininkas.

Drožėjo ciklas „Pasaulio sutvėrimas“ dar prieš prasidedant „Aukso vainiko“ konkursui buvo pristatytas poroje parodų.

Gražus visomis prasmėmis

Z. Skinkys jau yra gavęs „Aukso vainiką“ už drožinių ciklą „Šventosios moterys“, juo vainikuotas respublikiniame konkurse 2017 m. Tuo tarpu regioniniuose turuose vilkaviškiečio darbai tarp geriausiųjų pateko ne vieną kartą.

Tautodailininkas pripažino labiau linkstantis į kūrybinių paieškų pusę, o ne į tradicinį liaudies meno stilių, į kurį, anot Z. Skinkio, šis konkursas labiau orientuotas.

„Be abejo, smagu, kai tave įvertina. Bet gal kartais tokį sprendimą lemia ir tai, kad kitas kūrėjas nepristatė labiau tradicinių darbų, dėl to atsirado niša man“, – šypsojosi drožėjas.

Tačiau išskirtinė konkurso komisija, kurioje šiemet buvo garsus etnologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė, liaudies menininkų klubo „Mūza“ vadovė Ona Birutė Surdokienė ir kiti šios srities specialistai, Z. Skinkio kūrinių verte neabejojo.

„Skinkys – nuostabus kūrėjas, labai džiaugiamės jo dalyvavimu ir šiemet parodoje pristatytu ciklu. Jo darbas – tikrai geras, gilus, gražus tiek vizualiai, tiek turinio prasme“, – kalbėjo viena iš komisijos narių, LNKC tautodailės specialistė Jūratė Kluonė.

Net keturios audėjos

Regioniniam turui darbus pateikė ir visas būrelis Vilkaviškio krašto audėjų: Edita Šūmakarienė ir Gražina Galeckienė pristatė sijonų audinius, o Janina Blažukienė ir Eglė Grigaitienė – austas prijuostes. G. Galeckienės ir E. Šūmakarienės audimai taikomosios liaudies dailės kategorijoje įvertinti antromis vietomis.

„Jūsų krašte audėjos yra labai stiprios, jų darbai visuomet džiugina. Išskirtiniai buvo J. Blažukienės audiniai. Ši tautodailininkė buvo tikrai verta pirmos vietos, bet šįkart jos darbų vertinti negalėjome, nes J. Blažukienė neseniai buvo vainikuota „Aukso vainiku“ ir dar nepraėjo konkursinės parodos nuostatuose numatytas laikas“, – tvirtino LNKC tautodailės specialistė.

Komisiją pradžiugino ir Vilkaviškio rajone gyvenančios dailininkės Gintarės Marčiulynaitės-Maskaliūnienės subtilūs tapybos darbai.

„Jos pateiktas ciklas buvo vienareikšmiškai geriausias iš tapybos darbų. Kūriniai jautrūs, ypatingi savo žvilgsniu į kaimą, naminius gyvulius.

Deja, šiame liaudies menininkų konkurse kol kas nėra vertinami dailininkai profesionalai, o ši menininkė yra profesionalė, turi tapybos magistro laipsnį. Tačiau G. Marčiulynaitei-Maskaliūnienei paskyrėme specialų diplomą.

Bet gali būti, kad nuostatus keisime, nes šia tema buvo daug diskusijų. Jeigu žmogus yra profesionalas, bet jo kūriniai atitinka visus kitus tautodailės darbų kriterijus, tokius autorius, matyt, reikėtų priimti dalyvauti“, – sakė J. Kluonė.

Atskira kategorija – paprotinė dailė

Kadangi pati G. Marčiulynaitė-Maskaliūnienė į konkursą atvykti negalėjo, jai skirtą prizą atsiėmė mūsų krašto tautodailininkų veiklą kuruojantis etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius, kuris ir paskatino Gintarę pristatyti savo paveikslus „Aukso vainiko“ parodai.

„Mano pareiga kūrėjus pamotyvuoti, paraginti dalyvauti, ir smagu, kad Gintarė išgirdo. Taip pat labai džiaugiuosi, kad pavyko prikalbinti ir kybartietę mokytoją Viliją Murinienę, kuri pristatė savo šiaudinių sodų kolekciją ir užėmė trečią vietą paprotinės dailės kategorijoje. Verta paminėti, kad prie naujų talentų atskleidimo daug prisideda Vilkaviškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Gitana Pumerytė-Vosylienė, kuri rūpinasi kūrybingų asmenybių įtraukimu į e-etnografijos fondą – tai yra puikus duomenų šaltinis“, – kalbėjo A. Milinkevičius.

Paprotinės dailės kategorija, kurioje varžėsi V. Murinienė, nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas“ atsirado tik šiais metais. Į šią kategoriją patenka kaukės, margučiai, verbos, sodai, kurie anksčiau būdavo vertinami taikomosios dailės kategorijoje, bet sunkiai konkuruodavo su stambiais dirbiniais. Tačiau konkurse neliko kryždirbių – jie nuo kitų metų varžysis atskirame Nacionaliniame kryždirbystės konkurse, kuris bus organizuojamas kas antrus metus. Kas dvejus metus nuo šiol bus rengiama ir paroda „Aukso vainikas“.