Vaistininkas – tai ne tik vaistų pardavėjas

Eglė MIČIULIENĖ

Turbūt visi esame patyrę, kad vaistinėje eilė juda ilgiau nei, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje. Ir negali pykti: juk kone kiekvienas nori pasikonsultuoti, pasitarti su vaistininku. Rūpestingas aptarnavimas, įsigilinimas į kliento poreikius šioje srityje – ypač svarbu. Apie tai kalbėjomės su vaistininku Pauliumi PALTANAVIČIUMI, kurio paslaugumą, nuoširdų bendravimą daugelis vilkaviškiečių įsiminė dar tada, kai jis dirbo Gedimino gatvėje buvusioje „Gintarinėje“ vaistinėje.

– Į darbą kasdien važinėjate iš Kazlų Rūdos. Kodėl pasirinkote Vilkaviškį?

– Prieš aštuonerius metus mane pakvietė į „Gintarinę“ vaistinę dirbti vedėju. Sutikau, buvo įdomu padirbėti seniausioje Vilkaviškio vaistinėje. O prieš porą metų persikėlėme į patogesnes patalpas.

– Ar esate patenkintas, kad pasirinkote vaistininko profesiją?

– Mūsų giminėje yra trys ryškios kryptys: miškininkystė, medicina ir inžinerija. Vaikystėje galvojau, kad būsiu miškininkas – jau septintas miškininkų kartoje. Dar svarsčiau tapti mechanikos inžinieriumi, bet galiausiai pasukau į farmaciją. Gydytojo darbas manęs netraukė, labiau domino vaistai, jų poveikis. Be to, supratau, kad tai – plati specialybė: nuo mokslinių tyrimų iki vaistų gamybos. Ir tikrai džiaugiuosi savo pasirinkimu. Kai savo darbe matai prasmę, tai motyvuoja labiausiai.

– „Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su gydytoju arba vaistininku“ – dažnai girdima frazė, kuri tarp vaistininko ir gydytojo kompetencijų deda lygybės ženklą.

– Mes baigiame plačius mokslus, o praktika suteikia dar daugiau žinių. Dirbdamas vaistinėje patirties bagažą pildai kasdien: mokaisi iš žmonių, ligų, jų eigos. Esu tikras, kad pirmiausia privalome žiūrėti ne savo, o paciento interesų. Vaistininkas turi ne tik parduoti vaistus, bet ir esant reikalui nukreipti žmogų pas šeimos gydytoją ar konkrečios srities specialistą.

Labai džiaugiuosi, kad turiu nuolatinių klientų, kad manimi pasitiki. Būna net ir kuriozų, kai blogai pasijutęs žmogus vaistinėje mėgina parodyti gana intymias vietas. Bet jei savaitgalis, sunku pasiekti gydytoją – ką tam žmogui daryti? Jis ieško pagalbos, o tu privalai padėti.

Į kiekvieną naują klientą žiūriu kaip į naują lapą ir stengiuosi įsigilinti į jo sveikatos problemas. Beje, žmonės į tai reaguoja įvairiai: vienas džiaugiasi, netgi nori išsikalbėti, o kitas pyksta, nesupranta, kodėl aš jo klausinėju. Bet vaistinė – ne mėsos ar pyrago parduotuvė, kur pasvėrei kilogramą produkto – ir viskas. Privalau klausinėti, turiu įsigilinti į situaciją, kad žmogui padėčiau savo kompetencijos ribose bei suteikčiau kokybišką farmacinę paslaugą.

– Ar pasitaiko atvejų, kai klientas prašo vaistų, kurie jam gali pakenkti?

– Taip, būna. Pirmiausia visada įvertinu, ar vaisto nauda viršys galimą žalą. Jei matau, jog neigiamų pasekmių gali būti daugiau nei naudos organizmui, pasakau tiesiai.

– Vis dar gajus įprotis dėl vaistų „pasikonsultuoti“ su kaimyne.

– Yra žmonių, kurie prisiklauso draugų, kaimynų ar televizijos, ir ateina tvirtai nusiteikę pirkti tai, kas jiems iš tikrųjų netinka. Matydamas, kad klientui vaistas ne tik nepadės, bet ir pakenks, stengiuosi jį perkalbėti.

Prisimenu atvejį, kai žmogus galvos skausmui malšinti vartojo vaistą, kuris iš tiesų buvo skirtas reguliuoti skrandžio rūgštingumą – nes „jis padėjo draugui“. Kita moteris atėjusi pradėjo reikalauti labai stipraus skausmą malšinančio vaisto, turinčio daug šalutinių poveikių, be kita ko, dar ir receptinio. Klientė tvirtino, kad daugiau niekas kitas nepadės, nors to kito ji net nebuvo bandžiusi. Išsiaiškinau, kad moteriai buvo nestiprus raumenų skausmas, o apie vaistą, kurio reikalavo, ji sužinojo iš sunkia artrito forma sergančio kaimyno. Nukreipiau moterį pas šeimos gydytoją, nes tokių vaistų jai parduoti negalėjau.

Tad jei atsiranda organizmo sutrikimų, reikia išsitirti, o vartojant medikamentus stebėti, kaip jie mus veikia, kad galėtume sau padėti ir kitą kartą. O vaistai ar papildai, kuriuos vartoja kaimynė, mums gali visiškai netikti. Juk tas pats galvos skausmas gali būti dėl skirtingų dalykų – hormonų disbalanso, pakilusio kraujo spaudimo, nervinės įtampos ir kitų dalykų.

– Tenka girdėti, kad papildus žmonės dažnai renkasi „profilaktiškai“ – nes galbūt kažko trūksta. Kad neperšaltų, perka vitaminą C, jei streikuoja skydliaukė – seleną, jei „daužosi“ širdis – kalį ir kt.

– Kaip sakiau, kiekvienas organizmas yra individualus. Ne tik sutrikimas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, bet ir tą patį elementą žmonės gali įsisavinti skirtingai ir gauti nevienodą rezultatą.

Dėl mūsų prastos savijautos kaltas ir gyvenimo tempas. Neturime kada pavalgyti, pailsėti, išsimiegoti. Taip prieinama iki lėtinio nuovargio, energijos trūkumo, prasidės depresijos. Bet užuot pailsėję, žmonės ieško stebuklingos tabletės, papildų, kurie tonizuotų, suteiktų energijos. Tam tikri preparatai padės, bet reikia jausti saiką. Beje, papildai irgi ne visada nekalti – jie gali apkrauti kepenis ar kitas organizmo sistemų dalis. Kita vertus, rinka dabar prisotinta įvairių papildų, bet su jais neatliekama tiek daug tyrimų, kaip su vaistais, ir kokybės kontrolė nėra tokia griežta. Jauni žmonės mėgsta viską pirkti internetu, taip pat – ir papildus. Tai patogu, bet ne visada saugu – pasitaiko papildų su draudžiamomis medžiagomis, pavyzdžiui, titano dioksidu. Todėl visuomet geriau pasikonsultuoti su specialistu, o ne pirkti iš nežinia kur arba klausytis influencerių, tiktokerių, kurie nėra nei atsakingi, nei kvalifikuoti.

– Tai stebuklingos tabletės nėra? Nuo pervargimo, nuo nutukimo, plikimo, senatvės?..

– Juokauju, kad visi šarlatanai turi vos kelias gydymo sritis: padeda lieknėti, padidinti vyrų potenciją ir atauginti plaukus. Žinoma, yra tam tikrų vaistų, bet visada reikėtų pasigilinti ir į šalutinį jų poveikį.

Jei egzistuotų stebuklinga tabletė, visi vaikščiotų liekni, jauni ir gražūs. Dažnu atveju reikėtų ne ieškoti jos, o keisti gyvenimo būdą. Deja, tai – gerokai sunkiau nei nuryti piliulę. Žinoma, medikamentinės pagalbos dabar yra tikrai įvairios, bet ne vien vaistais ar papildais pasieksi rezultatą. Mūsų organizmas – vientisa sistema, ir į ją reikia žiūrėti kaip į visumą.

Pavyzdžiui, dirbant pamaininį darbą prastėja miego kokybė, po to pradeda trikti psichologinė pusiausvyra, virškinimas, atsiranda širdies bėdos. Dabar gyvenimo tempas beprotiškas, todėl kyla visokių sveikatos problemų, kurių gal nebūdavo anksčiau. Užklupus ligai reikia ne tik gydytis, bet ir ieškoti jos priežasties. Pasirinkę kompleksinį sprendimo būdą, sureguliavę mitybą, judėjimą, pakeitę gyvenimo ritmą žmonės pasiekia neįtikėtinų rezultatų.

– Turite tris vaikus. Ar jiems patartumėte rinktis vaistininko profesiją?

– Kam turi polinkį, jauti pašaukimą – ten ir eik. Darbas turi teikti malonumą, tada jį atliksi gerai. Jei mano vaikai norės rinktis farmaciją – džiaugsiuosi, nes ši profesija reikalinga. Manau, kad vaistininko nepakeis net dirbtinis intelektas, nes šioje srityje būtinas žmogiškas kontaktas.