Ką rodo Lietuvos gyventojų cholesterolio ir kraujospūdžio tyrimai?

Ar kada susimąstėte, kada paskutinį kartą tikrinote savo kraujospūdį ar cholesterolio kiekį kraujyje? Jei atsakymas yra „neatsimenu“ – nesate vienas. Lietuvoje vis dar daugybė žmonių nejaučia jokių simptomų, bet kasdien gyvena su padidinta rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – dažniausia mirties priežastimi mūsų šalyje.

Nors tai žinoma jau seniai, statistika vis dar kelia nerimą.

Kraujospūdis – kiek iš tikrųjų žinome apie save?

Paskutiniai tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos vyrų turi padidintą kraujospūdį. Moterų rodikliai šiek tiek geresni, bet tendencijos – panašios. Blogiausia, kad dalis žmonių net nežino, jog jų kraujospūdis viršija normą. Arba – žino, bet nesiima jokių veiksmų.

Gydytojas kardiologas Tomas Urbonas įspėja: „Pacientai dažnai sako: „Jaučiuosi gerai, tai kam man matuoti spaudimą?“. Tačiau būtent čia slypi pavojus, nes hipertenzija ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių, bet tyliai alina kraujagysles, širdį, inkstus. Kai pajuntame simptomus, gali būti jau per vėlu“.

Pagal nacionalines apklausas, apie 30–35 % suaugusiųjų Lietuvoje turi kraujospūdžio sutrikimų, bet reguliariai jį tikrinasi mažiau nei pusė.

Cholesterolis – nematomas, bet pavojingas

Kitas svarbus rizikos veiksnys – padidėjęs „blogasis“ cholesterolis (LDL). Tai medžiaga, kuri kaupiasi kraujagyslėse, ilgainiui siaurina jų spindį ir kelia širdies infarkto, insulto bei kitų ligų pavojų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad bendras cholesterolio kiekis neviršytų 5 mmol/l, tačiau Lietuvoje šią ribą viršija daugiau nei 60 % suaugusiųjų.

Gydytoja dietologė Rasa Naujokaitė sako: „Daugelis žmonių galvoja, kad cholesterolio problemos prasideda po 50-ies. Deja, jau 30-mečiai atkeliauja su prastais lipidų profilio tyrimais. Tam įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, daug sočiųjų riebalų ir perdirbto maisto kasdienėje mityboje“.

Be to, neretai padidėjęs cholesterolis eina kartu su aukštu kraujospūdžiu, o tai ypač pavojingas derinys.

Gyvenimo būdo veiksniai – vis dar silpnoji vieta

Sveikatos specialistai pabrėžia: pagrindiniai rizikos veiksniai – mūsų pačių įpročiai. Lietuvoje vis dar vyrauja per mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, stresas ir rūkymas. Apie 40 % žmonių turi antsvorio ar nutukimo problemų, o daugiau nei trečdalis – nesimatuoja kraujospūdžio net kartą per metus.

Dar vienas pavojus – savidiagnostika arba sveikatos ignoravimas. Daugelis į gydytoją kreipiasi tik tada, kai pajunta širdies permušimus, dusulį ar galvos skausmus. Bet tai jau gali būti rimtų pakitimų pasekmė, o ne prevencija.

Ką rodo visa ši statistika?

Lietuvos gyventojai vis dar per retai tikrina savo pagrindinius sveikatos rodiklius. Tuo metu širdies ir kraujagyslių ligų statistika išlieka viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Šis disbalansas turi tik vieną sprendimą – reguliarūs, sąmoningi tyrimai ir gyvenimo būdo korekcijos.

Pasak gydytojos Jurgos Petrauskienės, „Nereikia laukti ligos. Užtenka kasmet profilaktiškai pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolį, gliukozės kiekį ir jūs jau darote tai, ko nedaro daugelis. Tai paprasti žingsniai, bet būtent jie dažnai išgelbsti gyvybes“.

Ką daryti šiandien?

Jei paskutinį kartą kraujospūdį tikrinote prieš kelerius metus, o cholesterolio tyrimų išvis nesate darę – metas tuo pasirūpinti. Tyrimai paprasti, greiti, bet gali būti lemtingi. Ypač jei šeimoje buvo širdies ligų atvejų ar jaučiate nuolatinį nuovargį, galvos skausmus, širdies permušimus.

Rūpintis savimi – tai ne silpnumo, o stiprybės ženklas. O jei nežinote, nuo ko pradėti, profesionalias paslaugas ir gydytojų konsultacijas galite rasti klinikoje medicija.lt. Čia lengvai susirasite kardiologą, šeimos gydytoją ar galėsite atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, tad viskas vienoje vietoje, aiškiai ir patikimai.