Arūnas TALUTIS
Istorikas
Pasauliui prikausčius dėmesį prie įvykių Artimuosiuose Rytuose, karas Ukrainoje toliau tęsiasi ir nusineša vis daugiau gyvybių. Tuo tarpu net ir didžiausi naujo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trampo simpatikai tampa vis skeptiškesni dėl šio politiko vaidmens baigiant Rusijos karą su Ukraina. Tiesa, nors visi sutinka, kad D. Trampo teiginys, jog jam tapus prezidentu karas Ukrainoje bus baigtas per 24 valandas buvo klaidingas (net ir vertinant tai kaip metaforą), bet nuomonės, kodėl JAV vadovui tai nepavyko, išsiskiria.
D. Trampo nekentėjai sako, kad jis yra Rusijos agentas, vykdantis šios šalies paliepimus, ar bent jau palankus šios šalies interesams. Kritikų nuomone, tai paaiškina JAV prezidento elgesį ir nenorą griežčiau spausti Rusiją. Tuo tarpu D. Trampo simpatikai yra linkę kaltinti visus, išskyrus patį prezidentą. Anot jų, JAV prezidentas deda visas įmanomas pastangas, kad karas būtų užbaigtas, bet jam trukdo nepaslanki Ukrainos prezidento administracija ir pats Volodymyras Zelenskis.
Tiesa gali būti kažkur apie vidurį. Kaip ir per pirmąją kadenciją, taip ir dabar didžiausią įtaką D. Trampo užsienio politikos formavimui daro jo aplinka. Dėl kuklių žinių apie pasaulio istoriją, geopolitiką ir keistoką kai kurių istorinių įvykių interpretavimą D. Trampas dažnai tampa pasaulio žiniasklaidos pašaipų objektu. Šioje kadencijoje Amerikos prezidento administracijoje skepticizmo Ukrainos atžvilgiu yra daugiau nei daug. Jau vien ko vertas V. Zelenskio apsilankymas Baltuosiuose rūmuose, kur priešais filmavimo kameras jis buvo puolamas JAV viceprezidento Džeimso Deivido Vanco. Akivaizdu, kad pastarojo įtaka D. Trampui yra didelė.
Nepadeda ir asmeninės D. Trampo simpatijos diktatoriško tipo vadovams ir tam pačiam Vladimirui Putinui. D. Trampas žavisi vieno žmogaus rankose koncentruota galia ir tuo, kaip greitai tai įgalina keisti situaciją valstybėje. Tai jam primena didelės kompanijos boso amplua. Diktatoriui nereikia tartis (jeigu ir reikia, tai tik dėl akių) nei su parlamentu, nei su kitais valdžios organais. Diktatoriai mėgsta rodyti savo raumenis tiek tiesiogine prasme, nusirengdami iki pusės, tiek perkeltine, rengdami karo paradus (D. Trampas jau ir pats vieną surengė Kalifornijoje). Tokia asmeninė D. Trampo simpatija V. Putinui ir apskritai autoritarizmui nepadeda V. Zelenskiui derybose su JAV prezidentu. Jis D. Trampo akyse atrodo kaip silpnas lyderis, kuris, paties Amerikos prezidento žodžiais, „neturi jokių kortų“ savo šalies kovoje už išlikimą.
Nepaisant šių veiksnių akivaizdu, kad Baltuosiuose rūmuose yra žmonių, nenorinčių, jog jų prezidentas padarytų fatališką geopolitinę klaidą ir galutinai nusisuktų nuo Ukrainos. Tam greičiausiai ir buvo sugalvota ta brangiųjų iškasenų sutartis, kuri JAV mainais į teises išgauti brangias iškasenas Ukrainos teritorijoje suteiktų pastarajai karinę pagalbą. Sutarties esmė skamba kaip korporatyvinė sutartis su labai konkrečia materialine nauda. Tai labai primena verslo sandorius, kurie D. Trampui yra suprantamesni nei sudėtingi paaiškinimai apie geopolitines grėsmes ir naudas.
Belieka tikėtis, kad žmonių, besikliaujančių sveiku protu ir įžvalgumu, įtaka Baltuosiuose rūmuose augs ir reikalingi sprendimai bus priimti nepavėlavus.





Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.