Lietuvius pareigūnus Amsterdamas ir stebino, ir šokiravo

Eglė KVIESULAITIENĖ

Su darbo vizitu Amsterdame viešėjusi Vilkaviškio policijos komisariato pareigūnė prisipažino, jog pati dirbti tokiame nuodėmių mieste nenorėtų ir negalėtų. Tačiau iš komandiruotės parsivežė naujos patirties, kurią stengsis pritaikyti ir mūsų krašte.

Sėmėsi patirties

Vilkaviškio policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė ne vienus metus vadovauja rajono pareigūnų profsąjungai. Tad drauge su keliais kolegomis iš Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos Nyderlandų policijos profesinės sąjungos kvietimu keturias dienas viešėjo Olandijos sostinėje Amsterdame ir gilinosi į šios šalies pareigūnų darbo subtilybes.

– Darbotvarkė buvo labai intensyvi – susitikimai, vizitai, diskusijos. Mes pristatėme Lietuvos pareigūnų paruošimo bei darbo sistemą, jie – Nyderlandų. Dalinomės patirtimi, diskutavome, lyginome, – pasakojo K. Siriūnienė.

Didelį įspūdį pareigūnams iš Lietuvos paliko Nyderlandų nacionalinis pagalbos skambučių centras, kuris atlieka panašias funkcijas kaip Lietuvos bendrasis pagalbos centras.

Daugiau nei tūkstantį darbuotojų vienijančioje įstaigoje drauge dirba policija, greitosios pagalbos medikai bei priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Prie skambučių registravimo pulto budi ne civiliai, kaip Lietuvoje, o policijos pareigūnai, kurie tokiai tarnybai ruošiami trejus metus. Atsiliepę jie ekrane iškart mato skambinančiojo buvimo vietą, pagalbos tarnybų pajėgų išsidėstymą, eismo sąlygas, galimas spūstis ir kitas kliūtis, tad operatyviai siunčia pagalbą optimaliausiu maršrutu. Visą Nyderlandų teritoriją aptarnauja 10 tokių centrų.

Problemos neišsprendė

Nors Olandija plotu už Lietuvą gerokai mažesnė, tačiau gyventojų skaičiumi mūsų šalį lenkia šešiskart. Viename regione, kurį aptarnauja lietuvių lankytas policijos komisariatas, gyvena daugiau nei 3 mln. žmonių.

Pats Amsterdamas – specifinis miestas, į kurį vyksta turistai iš viso pasaulio. Daugelį jų traukia ne šalies istorija ar architektūra, o laisvai pardavinėjami narkotikai ir Raudonųjų žibintų kvartalas su plačiu sekso paslaugų spektru. Miesto parduotuvėlėse galima įsigyti įvairaus stiprumo, patraukliai įpakuotos marihuanos, o gatvėse nuolat tvyro rūkomos „žolės“ kvapas.

Nežiūrint į tai, kad Olandija garsėja liberaliais įstatymais – legalizuotais lengvaisiais narkotikais ir prostitucijos verslu, šalia šių oficialiai prieinamų paslaugų egzistuoja ir nelegali rinka. Pareigūnams tenka kovoti su narkotikų platinimu, moterų išnaudojimu, prekyba žmonėmis. Lietuviams pareigūnams buvo neįprasta, kad vaikščiodami miesto gatvėmis nuolat sulaukdavo pasiūlymų įsigyti kokaino, heroino, amfetamino ar kitų narkotikų.

– Su šiuo reiškiniu kovoti beviltiška, nes jis tapęs masiniu. Tad policija į tai nekreipia dėmesio – kovoja tik su organizuotu nusikalstamumu, dideliais kiekiais vežamais narkotikais, bet ne su pavieniais platintojais, – pasakojo K. Siriūnienė. – Tai, kad mūsų šalyje baudžiamoji atsakomybė taikoma už kelis gramus „žolės“, olandų pareigūnams kelia šypseną. Tačiau jų šalyje lengvųjų narkotikų legalizacija nelegalios prekybos problemų neišsprendė, o ją tik pagilino.

Saugumo organizacija

Kalbėdama apie Nyderlandų pareigūnų darbo ypatumus K. Siriūnienė atkreipė dėmesį, kad olandai policininkai labai preciziškai vykdo savo pareigas, nuosekliai atlieka visas funkcijas ir kritiškai vertina net mažiausias klaidas.

Nyderlandų nacionaliniame pagalbos skambučių centre policininkai ištisai dirba tik valandą – po to turi atsitraukti ir pailsėti. Remiamasi tyrimais, kurie rodo, kad žmogus visiškai susikoncentruoti ir įtemptai dirbti sugeba tik valandą, tad norint išvengti klaidų reikalingas poilsis.

Lietuvos pareigūnus sudomino Nyderlandų Rytų regiono saugumo organizacijos, bendradarbiaujančios su policija ir vietinės valdžios institucijomis, veikla. Ši tarnyba nestatutinė, tačiau joje dirba daug į pensiją išėjusių pareigūnų. Organizacijos tikslas – rinkti žvalgybinę informaciją iš civilių gyventojų ir naudoti ją visuomenės saugumo tikslais. Taip pat ji rengia ir įgyvendina prevencines programas nusikalstamumui mažinti, krizių valdymo planus, kurie padėtų tinkamai ir efektyviai reaguoti į ekstremalias situacijas.

Olandijoje sukurta įvairių telefono linijų, kuriomis gyventojai turi pranešti apie įtarimą keliančius žmones, pavyzdžiui, apie niekur nedirbantį, bet prabangiai gyvenantį kaimyną ir pan. Taip visuomenė rūpinasi savo saugumu. Surinkusi informaciją saugumo organizacija ją perduoda policijai.

Abipusė pagarba

Lietuvius nustebino abipusis pagarbus policijos ir gyventojų tarpusavio elgesys, šiltas ryšys bei kontaktas, kurį pareigūnai užmezgę su bendruomenės žmonėmis. Lietuvių delegacijai buvo suorganizuota ekskursija po Raudonųjų žibintų kvartalą, kuriame dirba ir lankosi daug socialinės rizikos grupei priklausančių žmonių.

– Susidarė įspūdis, kad kone milijoną gyventojų turinčiame mieste visi vieni kitus pažįsta, sveikinasi, kalbina, spaudžia ranką. Policija jaučia gyvenimo pulsą, valdo situaciją, žino gyventojų problemas, jų ydas, tačiau išlaiko pagarbą tiek vartojantiems narkotikus, tiek juos platinantiems ar užsiimantiems prostitucija, gyvenantiems asocialų gyvenimą. Pastarieji vertina įstatymų sergėtojus kaip bendruomenės draugus, kurie ištikus bėdai atskubės į pagalbą, – abipusiu ryšiu stebėjosi K. Siriūnienė.

Pareigūnė prisipažino, kad vaikščiodama Amsterdamo senamiesčio gatvėmis jautėsi suglumusi – tarsi patekusi į visiškai kitą pasaulį. Gatvėse buvo daug nuo narkotikų bei alkoholio apkvaitusių, aplinkoje nesiorientuojančių žmonių iškreiptais veidais. Parduotuvių, kavinių tarpduriuose darbuotojos rūkė žolę, pusnuogės prostitutės meilinosi pro šalį einantiems vyrams, vitrinose klientams akį merkė transvestitai, šokiravo gausybė šiukšlių, ant šaligatvių voliojosi pro langus išmesti daiktai, tvyrojo specifinis rūkomos žolės kvapas, nuo kurio ilgainiui pradeda skaudėti galvą.

Nepriimtini standartai

Olandai mūsiškiams neįprastą aplinką ir neadekvatų žmonių elgesį vertina liberaliai ir nekreipia dėmesio. Susidaro įspūdis, kad Amsterdame veikia ne įstatymai, o tam tikros nerašytos, bendruomenėje susiklosčiusios taisyklės.

– Mes neįvertiname to, ką turime. Savo šalyje net užsienio turistų kupinose sostinės gatvėse jaučiamės saugūs, tvyro ramybė, gėris, palaima, – svarstė pareigūnė.

Paklausta, ar norėtų keistis vietomis su geras darbo sąlygas turinčiais ir daug uždirbančiais Olandijos pareigūnais, K. Siriūnienė sakė, kad šiek tiek padirbėti būtų įdomu. Tačiau gyventi ir dirbti Amsterdame niekada nenorėtų.

– Negalėčiau susitaikyti su tuo, kad mano akyse vyksta nelegali veikla, o aš turiu ramiai reaguoti, vertinti tai pro pirštus. Mums įskiepyti kitokie pareigūnų veiklos standartai ir susigyventi su tais negalėčiau, – atviravo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė. Ji siūlė rajono gyventojams būtinai aplankyti Amsterdamą, kad galėtų įvertinti savo miesto ramybę ir saugumą.