Išversti svetimoje žemėje augantį medį – netikusi mintis

Eglė MIČIULIENĖ

Tie, kas pastaruoju metu važiavo keliu nuo Gražiškių link Vištyčio, pastebėjo pakelėje prie pat sankryžos gulintį medį. Su visomis šaknimis išvirtęs želdinys riogso jau ne vieną dieną.

Trukdė matomumui?

Pasirodo, medis ant žemės „atsigulė“ ne dėl ligos ar senatvės – jis kažkodėl užkliuvo vietiniam ūkininkui. Pastarasis, privažiavęs su traktoriumi, svetimoje žemėje augantį želdinį ėmė stumti ir tiesiog išvertė.

Apie įvykį sužinojęs sklypo, kuriame augo medis, savininkas iš karto kreipėsi į aplinkosaugininkus. Šie išsikvietė ūkininką pasiaiškinti, o jis ir nesigynė. Vyras teigė, neva medis trukdęs matomumui – dėl to toje vietoje kažkada net buvo įvykusi avarija. Tad ir nusprendęs su turima galinga technika medį išversti.

Toks keistas požiūris pareigūnus, žinoma, nustebino: juk niekas nesiima vartyti medžių, kad ir kokioje „netinkamoje“ vietoje jie augtų. Juolab kad ir matomumas tokioje atviroje vietoje tikrai nėra prastas.

Tačiau kokios priežastys bebūtų, atsakomybė už padarytą nusižengimą nesikeičia. Taigi aplinkosaugininkai ėmėsi skaičiuoti padarytą žalą.

Pusė tūkstančio eurų

Pirmiausia reikėjo nustatyti, kokios rūšies yra išverstas želdinys. Įdomu, kad iš pradžių net ir savo krašto augmeniją gerai pažįstantys specialistai nesutarė, kas tai per medis. Pats žemės savininkas tvirtino, kad traktorius išvertė jo guobą. Atvykę miškininkai, apžiūrėdami dar lapų nesukrovusi želdinį, buvo skirtingų nuomonių: vienam buvo panašiau į uosį, kitam – į uosialapį klevą, trečiam – į klevą.

Aplinkos apsaugos departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus specialistai galiausiai nustatė, jog ant žemės nuvirto Lietuvoje gana retas želdinys – pensilvaninis uosis, iš Šiaurės Amerikos kilęs lapuotis, priklausantis uosių šeimai.

Tai – svetimžemis, bet ne invazinis (agresyviai plintantis ir vietinėms rūšims kenkiantis) medis, koks, pavyzdžiui, yra uosialapis klevas. Pensilvaniniais uosiais prekiaujama ir Lietuvos medelynuose.

Nustatę, kad medis 1,30 m aukštyje yra 35 centimetrų skersmens, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai apskaičiavo, jog gamtai padaryta žala atsieis 490 eurų. Už tokį nusižengimą buvo paskirta ir 90 eurų administracinė bauda.

Reikia leidimo

„Jei medis būtų invazinis, aplinkosaugininkai pažeidėjo bausti neturėtų už ką. Tokiu atveju, jei, pavyzdžiui, savininkui tas želdinys labai gražus ar brangus, pasodintas artimų žmonių – tik jis pats dėl suniokoto turto galėtų kreiptis į teisėsaugą. Tačiau panoręs nupjauti savo sklype augantį invazinį medį šeimininkas tai gali padaryti be jokio leidimo.

Nukelta į 5 p.Atkelta iš 3 p.

Visai kas kita, jei medis yra saugotinas. Tokiais atvejais prieš pjaunant želdinį būtinas Savivaldybės administracijos leidimas, net ir tada, kai medis auga privačiame sklype“, – aiškino Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Audronė Pėčelienė.

Aplinkosaugininkai prisiminė neseną atvejį, kai buvo nubaustas rajono gyventojas, nupjovęs du medžius – liepą ir klevą – savo paties sklype. Įtardami, kad medžiai buvo nurėžti neteisėtai, kaimo gyventojai apie tai pranešė pareigūnams.

Šiems atvykus žmogus aiškino, kad medžiai buvo pažeisti ir kėlė pavojų, todėl siaučiant audroms nutarė nebedelsti ir nupjauti, kol griūdami želdiniai nepadarė žalos.

Kadangi medžiai pasitaikė neploni, aplinkosaugininkai vyrui suskaičiavo apie 2 000 eurų gamtai padarytą žalą ir 90 eurų baudą.

Tikriausiai žmogui apmaudu, kai dėl kažkada savo kieme paties pasodinto medžio reikia eiti prašyti valdininkų leidimo, tačiau tokie yra įstatymai. Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, yra patvirtinti Vyriausybės nutarimu.

Priklauso nuo rūšies ir storio

Priminsime, jog esant reikalui kirsti į saugotinų sąrašą patenkantį medį būtina pateikti prašymą Savivaldybės administracijai, kurios specialistai individualiai tiria bei vertina kiekvieną atvejį.

Privačiose gyvenamųjų pastatų žemėse miesto teritorijoje saugotinais laikomi didesnio kaip 20 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys. Ne miesto teritorijoje ši riba yra 30 cm.

„Tik tokiu atveju, jei medis visiškai nudžiūvęs, jis nesaugotinas. Bet jeigu želdinys tik pažeistas puvinio – leidimas nupjauti medį yra būtinas ir reikia kreiptis į Savivaldybę. Tokiu atveju įvertiname, koks pažeidimo lygmuo. Jei medžio būklė yra nepatenkinama ar bloga, leidimas išduodamas neatlygintinai, jeigu patenkinama ar gera, teks susimokėti atkuriamąją medžio vertę“, – aiškino Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.

Daugiabučių, gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijose, esančiose valstybinėje ir savivaldybių žemėje, saugotinais laikomi visi medžiai, kurių skersmuo didesnis nei 12 cm, jei jie auga mieste, ir didesni nei 20 cm skersmens, jei auga ne mieste.

Administraciniame nusižengimų kodekse už neteisėtą želdinių sunaikinimą fiziniams asmenims taikoma administracinė nuobauda nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.

Vis dėlto kur kas daugiau pinigų reikia pakloti už gamtai padarytą žalą, kuri skaičiuojama pagal nupjauto medžio kelmo centimetrus, atsižvelgiant į medžių grupę ir vietą, kurioje jis augo.