Opšrūtuose apsigyvenęs vilnietis buria bendruomenę gražiems darbams

Eglė KVIESULAITIENĖ

Daug metų sostinėje gyvenantis ir advokatų kontorai vadovaujantis Kęstutis Virketis niekada nebūtų patikėjęs, jei kas būtų pranašavęs, kad kada nors apsistos mažame Suvalkijos kaime ir jį vadins savo namais. Tačiau dabar teisininkas džiaugiasi išpuoselėta sodyba Opšrūtuose (Pilviškių sen.) ir aktyviai dalyvauja ne tik savos bendruomenės, bet ir viso Vilkaviškio rajono visuomeniniame gyvenime.

Vedė sentimentai

Kęstučio žmona Marija daug metų svajojo atnaujinti savo senelių sodybą Opšrūtų kaime. Karus atlaikę šimtamečiai trobesiai jau buvo sutrešę ir nebetinkami apsistoti. Visgi Marija turėjo tiek sentimentų savo vaikystės namams, kad vyras vienąkart nusileido. Dabar K. Virketis juokiasi prisiminęs, kaip Marijai pažadėjo prikelti sodybą, tačiau patikino, kad joje gyventi tikrai neketinąs.

Visgi turtinga žmonos senelių Montvilų giminės istorija, susipynusi su sodybą gaubiančiais jaunystės sentimentais, traukė į Suvalkiją. Čia Kęstutis pažino daug puikių žmonių, bendravo su dvasininkais, meno kūrėjais, tad ir atvykęs gyventi nesunkiai susirado bendraminčių.

Kęstutis gerai prisimena, kaip aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje susipažinęs su būsima žmona lankėsi jos vaikystės namuose ir kieme pamatė žmogų, parimusį spygliuota tvora apjuostame aptvare. Kai Kęstutis nepažįstamojo paklausė, ką šis veikiąs, jaunuolis atsakė, jog pratinasi, nes sovietų valdžia jį vis tiek „uždarysianti“. Taip K. Virketis susipažino su disidentų šeimoje užaugusiu, vėliau kunigystę pasirinkusiu neseniai amžinybėn iškeliavusiu Kęstučiu Kazimieru Briliumi, tapusiu artimu Virkečių šeimos bičiuliu.

Pastatė koplytstulpį

Maždaug prieš trejus metus sodybos atstatymo darbai buvo baigti, ir Marija pagaliau apsigyveno savo vaikystės namuose. Nuo miesto šurmulio pabėgę vilniečiai, rodos, galėjo ramiai leisti laiką tyliame vienkiemyje, tačiau Kęstučiui rūpėjo įsilieti į bendruomenę, artimiau susipažinti su vietovės istorija.

Susibičiuliavęs su tame pačiame kaime įsikūrusiu gydytoju Romualdu Sveikata, Kęstutis sužinojo apie Opšrūtuose gyvenusią gausią vokiečių bendruomenę, kuri buvo prievarta iškeldinta iš savų namų užėjus sovietų okupacijai.

Bičiuliams kilo idėja įamžinti senųjų Opšrūtų gyventojų atminimą, tad buvo imtasi darbo – surinkta istorinė medžiaga, parašytas projektas, gautas dalinis finansavimas, pas tautodailininką Raimundą Blažaitį užsakytas koplytstulpis. Gražiai idėjai pritarė rajono Savivaldybės valdžia. Darbams vadovavo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, parėmė Vilkaviškio „Rotary“ klubo bendraminčiai.

Muzikologės atminimui

Kone tuo pačiu metu per Lietuvą nuvilnijo LRT akcija „Prisėsk su Kelmickaite“, skirta neseniai mirusios muzikologės, televizijos laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės atminimui įamžinti. Kadangi muzikologė buvo artima Virkečių šeimos draugė ir ne kartą lankėsi Opšrūtuose, Kęstutis ėmėsi ir šios iniciatyvos – koplytstulpio parkelyje pastatyti Z. Kelmickaitės atminimui skirtą suolelį.

Šią idėją taip pat su entuziazmu parėmė kaimo bendruomenė, Pilviškių seniūnija, tad vienas po kito parkelyje iškilo du atminimo žymenys, įvyko du jų atidengimo renginiai. Juose dalyvavo ir koncertavo Pilviškių „Santakos“ gimnazistai, mat su M. Virketienės gimine ugdymo įstaigą sieja gražus ryšys – keliolika metų buvo teikiama giminės lėšomis įsteigta Marijos Montvilaitės premija, skirta aktyviausiems gimnazijos mokiniams.

Taip Opšrūtuose gimė traukos vieta, kurioje kaimo gyventojai Valstybės dieną nešini trispalve renkasi giedoti himno. Būtent tada Kęstučiui kilo idėja, kad toje erdvėje reikalingas stacionarus stiebas vėliavai iškelti, tad jį pats ir pastatė. Dabar parkelyje vėliava plazda ištisus metus.

Įamžino kryžiumi

Įgyvendindamas idėjas K. Virketis visada stengiasi įtraukti visą bendruomenę. Anot jo, galima rasti pinigų, rėmėjų, pasamdyti firmą, tačiau labai svarbu į gyvenamosios erdvės puoselėjimą įtraukti kuo daugiau žmonių, mat tie, kurie dalyvavo kūrime, niekada neniokos ir nelaužys.

Kęstutis juokauja, kad visos iniciatyvos jam prilimpa tarsi savaime. Jo bičiulis gydytojas R. Sveikata jau kurį laiką vis pasakodavo apie apleistas vokiečių kapines, kurias reikėtų sutvarkyti ir kažkaip įamžinti čia atgulusių žmonių atminimą. Juolab kad netoliese yra palaidotų Prancūzijos kareivių, galvas čia padėjusių per Napoleono karą.

– Kai nuvažiavau apžiūrėti tų kapinių, pasibaisėjau: paminklai išgriuvę, apžėlę krūmynais, teritorija apraizgyta spygliuota viela – lyg žardis. Supratau, kad jas sutvarkyti – milžiniškas darbas, – prisiminė K. Virketis.

Tačiau kaip tik tuo metu kunigas Mindaugas Martinaitis ieškojo vietos kryžiui pastatyti. Kęstučiui iškart šovė mintis, kad sakralinis tautodailininko Kazimiero Martinaičio kūrinys labai tiktų sankryžoje prie kapinių. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas parašė projektą ir gavo finansavimą. Pilviškių seniūnija išpjovė krūmynus ir vieta pasikeitė neatpažįstamai. Tada Opšrūtuose iškilo dar vienas atminimo akcentas bei stendas su visų rajone esančių vokiečių bei prancūzų kapinių žemėlapiu.

K. Virkečio pažintis su tautodailininku K. Martinaičiu atnešė dvigubą naudą. Pats daile besidominitis ir didžiulę asmeninę meno kūrinių kolekciją sukaupęs Kęstutis sutarė su tautodailininku, kad jo darbai būtų eksponuojami mūsų rajone. Taip į Pilviškių seniūnijos salę bei Vilkaviškio viešąją biblioteką atkeliavo medžio dirbinių parodos. K. Martinaičio darbais netrukus galės gėrėtis ir Virbalio gyventojai.

Sėkme neabejoja

Aktyvus opšrūtiškis šiuo metu turi dar vieną rūpestį – padėti sutvarkyti Mažučių koplytėlę, šaltinėlį ir visą aplinką, kurią dabar prižiūri kaimynystėje gyvenantys Alma ir Juozas Ambrasai. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje sakralioje vietoje buvo pastatyta koplytėlė, tautodailininkas Vidmantas Kapačiūnas išdrožė 14 koplytstulpių. Tačiau laikas ir nedori žmonės apniokojo skulptūras, todėl šventą vietą būtina atnaujinti. Šį projektą remia ir Alksnėnų parapijos klebonas Virginijus Vaitkus.

Kęstutis tiki likimo ranka, kuri tarsi sudėlioja viską į savo vietas, tad nenustebo, kai neseniai buvo atrastas 1989 m. architektų sukurtas projektas, kuriame Mažučiai – didžiulis kompleksas, primenantis Šiluvos šventovę. K. Virketis jau susirado kontaktus ir susisiekė su koplytstulpių autoriumi. Jis prižadėjo netrukus atvykti į Mažučius.

Paklaustas, ar tikisi, jog ir šį projektą pavyks įgyvendinti, K. Virketis sakė tuo neabejojantis, nes dar nebuvo situacijos, kad mūsų rajone būtų susidūręs su kliūtimis.

– Čia sutinku labai geranoriškus žmones, kurie besąlygiškai stengiasi pagelbėti, patarti. Rajono valdžia palaiko idėjas, todėl man labai lengva stengtis dėl bendruomenės. Juk darome ne sau – visiems. Projektai išauga vien mūsų kaimo interesus. Juk Mažučių šaltinėlis taptų visos Lietuvos tikinčiųjų, piligrimų traukos vieta. Be bendruomenės pagalbos vienas nieko nepadarysi. Aš tik sugebu atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje, – juokavo savo lėšomis prie Opšrūtų gražinimo daug prisidedantis iniciatyvus teisininkas.

Kęstutis įsitikinęs, kad burti žmones daryti gerus darbus šiuo metu itin svarbu, nes mūsų šaliai būtina išugdyti pilietišką visuomenę. Viskas priklauso nuo mūsų pačių ir kartais reikia labai nedaug – tik paprašyti, pakviesti, paskatinti. O tai daryti K. Virketis tikrai moka.