Ar įrankiai kapinėse – prabanga?

Į redakciją paskambinusi rajono gyventoja norėjo pasidalinti nuomone dėl įrankių kapinėse.

Moterį nustebino „Santakoje“ perskaityta informacija apie laistytuvus Vilkaviškio kapinėse.

„Lankome artimųjų kapus ne viename mieste, ir matau, kad kapines prižiūrinčių tarnybų požiūris smarkiai pasikeitęs. Ne tik pačia teritorija, bet ir lankytojų patogumu rūpinamasi netgi nuošaliuose miesteliuose. Todėl nustebau perskaičiusi, jog laistytuvo reikia eiti prašyti pas kapinių prižiūrėtoją“, – kalbėjo rajono gyventoja.

Anot „Santakos“ skaitytojos, senosios Vilkaviškio kapinės – didelės, kai kurių žmonių artimieji palaidoti atokiai nuo pagrindinių vartų, kitoje sklypo pusėje, tad vyresnio amžiaus senjorui nėra patogu žygiuoti per visą teritoriją iki sargo namelio. Kita vertus, aptvarkyti ir palaistyti kapų žmonės kartais atvyksta gana vėlyvu metu, kai kapinių prižiūrėtojo darbo laikas jau būna pasibaigęs.

„Dėl to prikaišiota visokių bambalių į krūmelius, kad nereikėtų kaskart vežiotis laistytuvo. Gerai, kad naujose kapinėse yra laistytuvų, bet ir tie numesti bet kaip. Mes dažnai užsukame į Kudirkos Naumiesčio kapines. Ten prie kiekvieno vandens čiaupo yra po du laistytuvus, pakabintus ant įbetonuoto stovo. Ir bent jau aš niekad neradau numesto nė vieno laistytuvo, žmonės juos visada pakabina tvarkingai. Kiek žinau, Kybartų kapinėse irgi panaši tvarka. O kai kur Lietuvoje kapinių teritorijoje yra palikta net įrankių, kurių prisireikia sodinant, prižiūrint augalus. Lankėme giminaičių kapelius Žemaitijoje – ten matomoje vietoje pakabinta visokių grėblių, kaplių, žmonės jais pasinaudoja ir atneša atgal į vietą. Mes tikriausiai bijome, kad viską pavogs, bet taip bijodami pirmyn nepajudėsime. Be to, įrankius galima pažymėti. Žmones reikia pratinti prie tvarkos“, – pastabas išdėstė „Santakos“ skaitytoja.