Globėjos gyvenimo prasmė – statyti meilės ir dėmesio namus

Vilkaviškio rajono savivaldybėje šiuo metu yra daugiau nei 50 globėjų, kurie savo namų duris atveria vaikams, stokojantiems namų jaukumo ir šilumos.

Kiekviena šeima, kiekvienas vaikas yra unikali istorija. Galima sugrupuoti priežastis, dėl kurių vaikams prireikia globėjų pagalbos: dažniausiai – dėl biologinių tėvų priklausomybės ligos, socialinių įgūdžių neturėjimo, netekčių… Visgi vienodų istorijų tikrai nerasime – visos jos skirtingos ir labai jautrios.

Globėja Žaneta Burdulienė, gyvenanti Kybartuose, dalijasi savo, kaip mamos ir globėjos patirtimi, paskatinusia ją priimti sprendimą globoti svetimus vaikus.

Ž. Burdulienė prisimena, kad buvo laikas, kai jos artimieji ar draugai niekada nebūtų net pagalvoję, kad jauna charizmatiška mergina, kurios nosį puošė auskaras, o charakteris buvo it vulkanas, kuris nežinia kada galėjo išsiveržti, priims sprendimą kurti didelę šeimą, kurioje augs šeši vaikai. Gyvenimas globėjai dovanojo tris biologinius vaikus ir tris vaikus, kuriems mama ji tapo po teismo sprendimo.

Pasak Ž. Burdulienės, kartais gyvenime nutinka, kad turi pasirinkti tai, kas paprasta, arba tai, kas sudėtinga, bet teikia be galo daug džiaugsmo. Ji sako, kad sąmoningai apie globą prieš atkeliaujant vaikui dar 2014 metais nemąstė. Tiesiog aplinkybės taip susidėliojo, kad krikšto sūnaus broliui jos šeimos pagalbos prireikė labiau, nei kada nors anksčiau.

Dabar su šypsena Žaneta prisimena, kokie mitai apie vaiko globą ją pasiekdavo, kai moteris nusprendė globoti berniuką: „Ateis specialistai ir tikrins tavo šaldytuvą. Ar tu to nori? Vaikus globoti gali tik labai pasiturintys asmenys.“ Moteris visada mėgo žinoti, kaip yra iš tikrųjų, ir retai klausydavosi nepatikimos informacijos. Taip ir tuo metu: išgirdusi visuomenėje sklandančius mitus apie globą, nedvejodama kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę ir pasiteiravo, kaip vis dėlto yra iš tikrųjų. Pokalbio metu Ž. Burdulienė gavo visus atsakymus į jai rūpėjusius klausimus. Tad dabar ir savo vaikus ji moko neklausyti, kas ką sako, o ieškoti teisingos ir patikimos informacijos.

Ž. Burdulienė džiaugiasi matydama, kaip auga vaikai. Stebėdama juos suprato, kad ji vis dar turi daug vidinės jėgos priimti vaikus, kuriems reikalinga šeima.

Sąmoningai apie globą moteris susimąstė 2019 metais. Įvertinusi savo galimybes ji priėmė sprendimą į šeimą pasikviesti vaiką, kuriam reikalinga namų šiluma. Šį kartą viskas buvo kur kas lengviau ir aiškiau. Jau žinojo, jog dokumentus reikia pateikti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, kad reikalingi Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos mokymai. Žinojo, kad kilusius sunkumus jai padės įveikti Švietimo pagalbos tarnybos specialistai.

Iš pradžių moteris planavo į savo šeimą priimti vieną vaiką, bet žinojimas, koks svarbus šeimos artumas to stokojančiam vaikui, turėtus planus pakeitė, ir namai prisipildė dviejų vaikų balsų. Visi šeimos nariai šį sprendimą palaikė.

Moteris, augindama vaikus, daug dėmesio skiria jų savarankiškumo ugdymui, moko teikti pagalbą vienas kitam. Vyresni vaikai padeda mažamečiams įveikti jiems kylančius sunkumus dėl mokslo, nerandamo norimo žaislo ar tiesiog dėl dėmesio poreikio. Mažieji, žinoma, atsidėkoja dešimtimis apkabinimų ir nuoširdžiomis šypsenomis.

Ž. Burdulienė gyvenime pasirinko statyti namus, kuriuose meilės ir dėmesio užtenka kiekvienam šeimos nariui. Vaikų auginimas, globa yra jos pasirinkimas ir būdas save įprasminti bei realizuoti. „Visi turime savo kelią ir galime juo eiti. Aš taip ir darau, nes vaikai man padeda augti, tobulėti. Aš reikalinga jiems, o jie reikalingi man“, – mintimis dalijosi globėja Žaneta.

Ji tiki, kad meilė, nors ir netobula, daro stebuklus. Ir visai nesvarbu, pasak Ž. Burdulienės, ar namuose keturi vaikai, ar šeši, meilė su kiekvienu iš jų tik auga.

Kiekvienam svarstančiam apie galimybę globoti vaikus Ž. Burdulienė linki nebijoti ir ryžtis šiam svarbiam bei labai prasmingam žingsniui. O informacijos ir padrąsinimo siūlo kreiptis į Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybą. Laikas bėga, o vaikams šeimos, namų, rūpesčio, šviesios ateities reikia čia ir dabar.

Monika KOKANSKYTĖ

Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos socialinė darbuotoja (globos koordinatorė)