Ūkininkai agentūrai turės grąžinti didžiulę pinigų sumą

Andrius GRYGELAITIS

Rajono ūkininkai skundžiasi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) per ilgai delsia taisydama savo klaidas ir pareikalauja grąžinti pervestus pinigus tuomet, kai ūkininkai juos jau būna išleidę.

NMA specialistai tikina, kad atsakomybė grąžinti nepagrįstai gautas lėšas pirmiausiai tenka patiems ūkininkams.

Pagalvojo, kad suklydo patys

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje viena rajono ūkininkė iš NMA į savo banko sąskaitą gavo 44 tūkst. 609 eurus. Tai buvo lėšos, pervestos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Iš pat pradžių ūkininkei kilo įtarimas, kad šie pinigai jai nepriklauso, nes pasirodė, kad šią sumą ji jau buvo gavusi anksčiau, todėl nedelsdama kreipėsi į agentūrą klausdama, ar neįsivėlė klaida.

Agentūrai ji parašė elektroninį laišką, norėdama pasitikslinti, ar gautais pinigais ji gali laisvai disponuoti. Atsakymo per beveik metus ji taip ir nesulaukė. Tik visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, ūkininkė gavo raštą, kuriuo nurodoma minėtą sumą kuo greičiau grąžinti, priešingu atveju – gresia sankcijos.

„Auginame daugybę skirtingų žemės ūkio kultūrų, todėl ir išmokų gauname pačių įvairiausių. Ilgai iš NMA nesulaukę jokio atsakymo pagalvojome, kad patys ir suklydome, todėl minėtus pinigus investavome į ūkio veiklą“, – pasakojo ūkininkė.

Moteris neneigė, jog pinigus iš NMA gavo per klaidą ir tvirtino, jog juos tikrai grąžins. Vis dėlto ji stebėjosi agentūros darbuotojų aplaidumu ir atsakomybės stoka, juk viešojo administravimo įstatymas įpareigoja klientams į laiškus atsakyti daug greičiau.

Klaidų pasitaiko

Ūkininkė tvirtino, kad retai kada žemdirbiai turi laisvų pinigų, tad reikalavimas grąžinti tokią sumą juos gali net į bankrotą nuvaryti.

„Kai suklysta agentūros specialistai, tai įprasta, tačiau jeigu klaidą padaro ūkininkai, jie baudžiami iš karto. Mūsų ūkyje buvo toks nutikimas, kad vienas darbuotojas netyčia sumaišė kairę ir dešinę puses bei išarė tą lauką, kuriame dar kurį laiką turėjo būti ražienos. Mes apie tai iš karto pranešėme NMA specialistams ir, aišku, buvome nubausti. Gal geriau būtų buvę nutylėti ir tikėtis, kad niekas nepatikrins, tačiau nusprendėme būti sąžiningi. Beje, jeigu per patikrą ir būtų radę išartas ražienas, mums vis tiek būtų skyrę tokio pat dydžio baudą“, – kalbėjo ūkininkė.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė teigė, kad rajono ūkininkai kartais išties skundžiasi, jog iš jų reikalaujama grąžinti per klaidą NMA išmokėtus pinigus, tačiau įprastai sumos būna daug mažesnės – siekia vos kelis šimtus eurų.

„Iš maždaug 4 tūkstančių kasmet savo plotus deklaruojančių rajono ūkininkų, NMA permokas tenka grąžinti 1–2 proc pareiškėjų. Blogiausia, kad dažniausiai pinigus prašoma grąžinti už praėjusių ar dar ankstesnių metų laikotarpius. Kita vertus, prašydami išmokų žemdirbiai pasirašo ant sutikimų, kad taip gali nutikti, tad jie apie galimas pasekmes turėtų žinoti“, – sakė V. Galinaitienė.

Agentūra atsakomybės
neprisiima

NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Kanevičienė tvirtino, kad vilkaviškietės ūkininkės laiškas agentūroje nėra užregistruotas, nes agentūra jo negavo. Anot vedėjos, gavusi elektroninį laišką agentūra visada ūkininkus informuoja elektronine žinute apie jo užregistravimą ir atsakymo pateikimo terminą – penkias darbo dienas. A. Kanevičienės teigimu, taip pat nėra užfiksuota, kad ūkininkė būtų kreipusis dėl skolos grąžinimo ir kitais būdais – telefonu, popieriniu laišku ar pan.

Pati ūkininkė, lig šiolei elektroniniame pašte išsaugojusi NMA išsiųstą užklausą, neneigė, kad apsiribojo tik išsiųstu elektroniniu laišku. Anot jos, pastaruoju metu skambinti šios agentūros specialistams tiek ji, tiek dauguma žemdirbių apskritai vengia, nes retai kada nors būna gaunami atsakymai, sužinoma rūpima informacija.

„Ūkininkei lėšos dar kartą buvo pervestos ne dėl žmogiškosios, o dėl informacinės sistemos klaidos, kuri vėliau, baigus paraiškų administravimą, buvo užfiksuota. Deja, tokių techninių klaidų pasitaiko, tačiau, įvertinus bendrą NMA administruojamų paraiškų kiekį – apie 200 tūkstančių paraiškų kasmet – jos itin retos. Pažymėtina, kad visais atvejais įvykdyti mokėjimai yra pakartotinai patikrinami, kaip ir šiuo, kuomet, nustačius klaidingą išmokėjimą, paramos gavėja buvo nedelsiant informuota prašant grąžinti lėšas“, – teigė A. Kanevičienė.

Paklausta, kodėl taip ilgai užtruko, kol buvo nustatyta minėta klaida, NMA atstovė teigė, kad agentūra didžiulį dėmesį skiria operatyviam išmokų išmokėjimui, kad ūkininkai galėtų kuo greičiau gauti lėšas ir atlikti reikalingus darbus, o pakartotinius tikrinimus tenka atidėti vėlesniam laikui, jau pasibaigus mokėjimams.

„Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais, kai pareiškėjas gauna nepriklausančias lėšas, jis turi imtis priemonių nepagrįstai gautas lėšas grąžinti. Prievolė grąžinti nepagrįstai gautas lėšas nustatyta tiek Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėse. Pabrėžiame, kad agentūra, tiek, kiek leidžia teisės aktai, lanksčiai atsižvelgia į situaciją ir sudaro galimybę skolą grąžinti dalimis, suderinus su paramos gavėju grąžinimo terminus“, – kalbėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė.