Praneškite apie Sosnovskio barščio paplitimą

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo gyventojų pranešti apie Jums žinomas ar pastebėtas Sosnovskio barščio radimvietes.

Pagal galimybę kuo tiksliau apibūdinkite radimviečių vietas:

1. Teritorijos administracinė priklausomybė (kaimas, seniūnija), jei yra galimybė, nubraižyti schemą ar pažymėti vietą kartografinėje medžiagoje, nustatyti koordinates;
2. Informacija apie žemės ploto, kuriame yra radimvietė, teisinę priklausomybę (privatus ar valstybinės žemės sklypas);
3. Sosnovskio barščio augimvietė, paplitimas (pakrantė, pieva, pamiškė ar kt., auga pavieniui ar tam tikrame plote, pleliminariai kokiame);
4. Nurodyti savo kontaktinį telefono numerį.

Pagal Jūsų pateiktą informaciją numatoma sudaryti Sosnovskio barščio paplitimo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje schemą ir esant poreikiui planuoti lėšas augalo naikinimui. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija iš anksto dėkoja už Jūsų suteiktą informaciją apie Sosnovskio barščio augimvietes ir ragina, pastebėjus net pavienį augalą, nedelsiant jį išnaikinti, kadangi augalas greitai plinta išbarstęs subrandintas sėklas.

Informaciją prašome pateikti iki 2015 m. lapkričio 1 d. elektroniniu paštu el. p. darius.bunikis@vilkaviskis.lt arba pranešti telefonu tel. (8 342) 60 073 (Dariui Bunikiui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologui vyriausiajam specialistui).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ragina naikinti Sosnovskio barštį (lot. Heracleum sosnowskyi), kuris įtrauktas į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433. Šis augalas nėra agresyviausias invazinis organizmas ekologiniu požiūriu, tačiau savo savybėmis labai kenksmingas žmogaus sveikatai.

Sosnovskio barštis yra kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1950 m. Pirmiausia Sosnovskio barščiai pradėti auginti Biologijos instituto eksperimentinėje bazėje kaip pašarinis augalas. Sovietiniu laikotarpiu dėl įspūdingos išvaizdos bei didelio žiedyno žmonės savo soduose ir darželiuose pradėjo sodinti šį augalą. Ilgą laiką ir bitininkai tikėjo, kad iš barščio bitės renka nektarą. Dabar augalas plinta vis didesnėse teritorijose, dažniausiai apleistose, rečiau – šienaujamose pievose, pamiškėse, šalia kelių, paupiuose. Sosnovskio barštis išstumia vietines augalų rūšis jas užgoždamas. Paupiuose sunku išnaikinti, nes potvyniai perneša sėklas. Plinta labai sparčiai, dideliuose žiedynuose kiekvienas augalas kasmet subrandina dešimtis tūkstančius sėklų, didžiausi barščiai – net iki 100 tūkst. sėklų, jas išbarsto maždaug 4 metrų spinduliu. Net iki 95 % sėklų išlieka gyvybingos keletą metų. Sosnovskio barštis sunkiai išnaikinamas dar ir todėl, kad jis atželia iš šaknų net pjaunamas kelis kartus. Užaugina iki 10 cm storio šaknį, kurią giliai, iki 60 cm, įleidžia į žemę.

Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai – jonažolės, rūtos.

Pjaunantiems žolę, einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu, prireikus kreiptis ir į medikus. Sultys paprastai sukelia uždegimą tiesioginėje saulės šviesoje, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.

Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jautrumo saulėje nuo jo paprastai nebūna, nes jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Labiausiai tikėtina, kad gali nukentėti baltakailiai gyvuliai, nes jų oda turi mažai melanino ir neapsaugota nuo UV.

Sosnovskio barščio naikinimas. Kol nedideli, jie purškiami glifosatų ir triklopiro grupių herbicidais. Efektyvu didelius plotus suarti kuo giliau pavasarį arba rudenį. Tyrimais nustatyta, kad ant tokių sėklų užpylus 25 cm žemės sluoksnį, šios žūva. Tiesa, iš šaknų vis atželti Sasnovskio barštis gali net iki 13-os metų, todėl išvalytus plotus reikia nuolatos prižiūrėti. Jei jau užaugo barštis, jį reikia nupjauti, šitaip neleidžiant išbarstyti sėklų. Pjaunant augalą būtina dirbti apsisaugojus akis ir odą nuo trykštančių sulčių, po darbo švariai nusiprausti ir kurį laiką saugotis atviros saulės šviesos, nes barščio sultys reaguoja su UV spinduliais.