Alio! Redakcija klauso…

Sos­novs­kio barš­čius rei­kia nai­kin­ti

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs laik­raš­čio skai­ty­to­jas ky­bar­tie­tis J. BE­JE­RIS sa­kė, jog rugp­jū­čio 8 die­nos „San­ta­ko­je“ pa­ma­tęs iš­spaus­din­tą Sos­novs­kio barš­čio nuo­trau­ką la­bai su­ne­ri­mo, kad šis au­ga­las plin­ta jau ir mū­sų ra­jo­no lau­kuo­se. Žmo­gus gir­dė­jo, jog tai la­bai nuo­din­ga žo­lė. Jis pra­šė „San­ta­ko­je“ pla­čiau apie tai pa­ra­šy­ti, kad gy­ven­to­jai ži­no­tų ir au­ga­lu ne­si­gro­žė­tų, o jį nai­kin­tų.

Sos­novs­kio barš­tį ir nai­kin­ti rei­kia la­bai at­sar­giai, nes vi­sos jo da­lys kau­pia daug nuo­din­gų me­džia­gų, ku­rios ga­li su­kel­ti aler­gi­ją ar nu­de­gin­ti odą. Po są­ly­čio ga­li iš­šok­ti van­de­nin­gos pūs­lės, at­si­ras­ti ru­dos il­gai neiš­nyks­tan­čios pig­men­ti­nės dė­mės. Me­di­kai aiš­ki­na, jog Sos­novs­kio barš­čio pa­da­ry­tas opas ga­li tek­ti il­gai gy­dy­tis, be to, il­gam iš­lie­ka ir ran­dai.

To­dėl ei­nant per Sos­novs­kio barš­čių są­ža­ly­nus ar ki­taip prie jų pri­si­lie­tus rei­kia sau­go­tis, kad au­ga­lo sul­čių ne­pa­tek­tų ant odos, o pa­te­kus – tuoj nu­plau­ti. Sul­tys pa­pras­tai su­ke­lia už­de­gi­mą ap­švie­tus tie­sio­gi­nei sau­lės švie­sai.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to Flo­ros ir geo­bo­ta­ni­kos la­bo­ra­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jų duo­me­ni­mis, Sos­novs­kio barš­čiai Lie­tu­vo­je pra­dė­ti au­gin­ti eks­pe­ri­men­ti­nė­je ba­zė­je. Bu­vo pri­pa­žin­ta, jog iš Kau­ka­zo ki­lę au­ga­lai tin­ka gy­vu­lių si­lo­sui, to­dėl jau 1970 me­tais pir­miau­siai pa­pli­to Vil­niaus ir ap­lin­ki­nių ra­jo­nų ko­lū­kiuo­se. Jų nau­da pa­ti­kė­jo bi­ti­nin­kai. Tik vė­liau paaiš­kė­jo, kad iš šių au­ga­lų žie­dų su­rink­tas me­dus yra ne­tgi nuo­din­gas.

Sa­lie­ri­nių šei­mos at­sto­vas išau­ga net iki 3–4,5 met­rų aukš­čio, va­sa­rą su­for­muo­ja įspū­din­gus skė­čius – žie­dy­nus. Bal­tai žy­din­tis, di­džiu­liais kar­py­tais la­pais ke­ro­jan­tis au­ga­las bu­vo įsi­leis­tas ir į so­dus, dar­že­lius. Net­ru­kus au­ga­las iš­pli­to po vi­są Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją.

Pa­ty­ri­nė­jus ir su­si­grie­bus, kad Sos­novs­kio barš­tis yra pa­vo­jin­gas, pra­dė­ta jį nai­kin­ti. Sve­tim­ša­lis au­ga­las dėl sa­vo nei­gia­mų sa­vy­bių lai­ko­mas nai­kin­ti­nu vi­sais įma­no­mais bū­dais. 2001 me­tais ši rū­šis įtrauk­ta į Kenks­min­gų ir nai­kin­ti­nų au­ga­lų bei gry­bų rū­šių są­ra­šą.

Prieš ket­ve­rius me­tus, 2005 m. rug­sė­jo 19 d., bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis tarp Jung­ti­nių Tau­tų vys­ty­mo pro­gra­mos Pa­sau­lio ap­lin­kos fon­do Ma­žų­jų pro­jek­tų pro­gra­mos ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos – Ma­ri­jam­po­lės drau­gi­jos „Pi­lie­tis“ dėl pro­jek­to „In­va­zi­nio Sos­novs­kio barš­čio nai­ki­ni­mas Ma­ri­jam­po­lės re­gio­ne“. Ma­ri­jam­po­lie­čiai iš­si­kė­lė tiks­lą su­stab­dy­ti Sos­novs­kio barš­čio pli­ti­mą re­gio­ne. Dve­jus me­tus bu­vo tik­ri­na­mi lau­kai, nu­sta­to­mos au­ga­lo įsi­tvir­ti­ni­mo vie­tos. Vy­ko mo­ko­mie­ji se­mi­na­rai, bu­vo skir­tos lė­šos in­va­zi­niam au­ga­lui nai­kin­ti.

Ta­čiau dar­žo kra­pą pri­me­nan­tis, tik daug kar­tų di­des­nis Sos­novs­kio barš­tis – kaip pa­sa­kų sli­bi­nas, ku­ris sun­kiai pa­si­duo­da įvei­kia­mas. To­dėl ko­vo­to­jams su juo rei­kia iš­ma­ny­mo ir at­kak­lu­mo.