Žmonės plūdo į etninės kultūros šventę Paežeriuose

Eglė MIČIULIENĖ

Jau dešimtus metus rengiama senųjų amatų šventė prie Paežerių dvaro šeštadienį vėl sutraukė gausybę žmonių.

„Medyje, molyje, akmenyje, senuose daiktuose įrašyta mūsų protėvių išmintis, godos ir lūkesčiai. Vingriais šokiais, skambiomis dainomis, audimo raštais savo išmintį perduoda senieji Sūduvos gyventojai. Tik reikia pajusti ir išgirsti, ką kalba praeitis“, – tokiais žodžiais šventės dalyvius pasitiko Vilkaviškio krašto muziejaus direktorė Elena Rupeikienė.

Norinčiųjų paklausyti, ką gi kalba mūsų praeitis, susirinko tikrai gausiai. Šventės rengėjai – Vilkaviškio krašto muziejus ir jo partneriai bei pagalbininkai – pasistengė, kad kiekvienas atvykėlis rastų ką pamatyti ir nuveikti. Kaip visuomet pilnas kiemas prekybininkų bei amatininkų viliojo pačiais įvairiausiais dirbiniais – megztais, veltais, siuvinėtais, pintais, drožtais, lipdytais ir t. t. Lauktuvių saviškiams galėjai prisipirkti ir puikių gardumynų: suvalkietiškų pyragų, rūkytų kumpių, dešrų ar sūrių.

Kaip ir privaloma tokioje šventėje, prisiliesti prie liaudies amatų galėjo ir patys jos svečiai. Čia pat buvo žiedžiami puodai, liejamos žvakės, veliama vilna, o kas norėjo, galėjo išbandyti įrankius, kuriais mūsų protėviai apdirbdavo linus, ausdavo, mušdavo sviestą ar maldavo grūdus. Senojo pašto kiemelyje galėjai pirštais pabarbenti senovine spausdinimo mašinėle ar netgi išmėginti rašyti plunksna.

Išalkusieji vaišinosi karštais bulviniais blynais, žuviene ir gilių kava. Kas pavargo nuo tądien gerokai alinusios kaitros, traukėsi į parko medžių pavėsį, tiesė kojas ant žolės ir gaivinosi medaus gira, žolių arbatomis ar alučiu. Tuo pat metu – ir klausėsi dvaro šeimininkų Gavronskių istorijos, grožėjosi liaudies kolektyvų šokiais bei dainomis, žiūrėjo spektaklį. Mažaisiais šventės dalyviais taip pat pasirūpinta: jų džiaugsmui visa pieva buvo pritupdyta visokių sūpynių, surengta estafečių ir žaidimų.

Užsigeidusieji pamatyti bendrą šventės vaizdą kopė į belvederinį bokštą, kiti ėjo į restauruotą ledainę pažiūrėti drožinių ir fotografijų parodų, dar kiti tiesiog vaikštinėjo naujais dvaro parko takeliais ir grožėjosi gamtos bei šventės vaizdais.

„Santakos“ inf.