Ūkininkų sąjunga norėjo ne tokių saugiklių

Šiuo metu parduoti ar pirkti žemės ūkio paskirties žemę tapo labai sudėtinga. Atsirado įvairių reikalavimų, padaugėjo būtinų dokumentų, pažymų.

Ūkininkai mano, kad tokie jiems nepalankūs žemės pardavimo saugikliai yra priimti Lietuvos ūkininkų sąjungos pastangomis. Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotoja Onutė Kartavičienė sako, kad tai – netiesa.

– Kai šį balandį Seimo posėdyje ypatingos skubos tvarka buvo svarstomas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame buvo sujungti net trys projektų variantai, vienintelės LŪS atstovai per pačią sėją dalyvavo šiame svarstyme, – sakė O. Kartavičienė. – Prieš tai kreipėmės raštu į visus Seimo narius, kad šie nebalsuotų už tokį projektą, kaip visiškai neatitinkantį ūkininkų lūkesčių. Deja, įstatymo projektas su keliais pakeitimais Seimo narių daugumos balsais buvo priimtas. Jį pasirašė ir Prezidentė.

Patobulinti žemės ūkio paskirties pardavimo įstatymą ir įvesti papildomų saugiklių LŪS prašė daugiau nei 8 metus. Ruošti įstatymo projektą imtasi tik pernai. Tačiau rezultatas – ne toks, kokio siekta.

– Aktyviai teikėme savo pastabas ir pasiūlymus LR Seimo Kaimo reikalų komitetui ir Žemės ūkio ministerijai, dalyvavome Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose svarstant visus pasiūlytus įstatymo projektus ir jų pakeitimų variantus, – sakė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. – Galiausiai pamatėme, kad siūlomame ypatingos skubos tvarka priimti įstatymo projekte praktiškai nebeliko saugiklių. Mūsų siūlomos nuostatos, galinčios apsaugoti Lietuvos žemdirbius nuo vietinių ir iš užsienio atvykstančių žemės supirkinėtojų liko neįtrauktos. Įvairių valdžios institucijų teisės departamentų specialistų teigimu, mūsų pasiūlymai dėl nustatyto minimalaus gyvenimo Lietuvoje laikotarpio, dėl lietuvių kalbos mokėjimo, dėl galimybės žemę pirkti toje savivaldybėje, kur gyveni arba besiribojančioje, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisės normoms. Tačiau mums niekas neatsakė, kodėl panašios nuostatos taikomos kitose ES šalyse.

Priėmus įstatymą LŪS pamatė, kad jis ypač apsunkina žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, tačiau neatitinka ūkininkų siekių, kad žemės negalėtų įsigyti tas, kuris jos net neketina dirbti, nepriklausomai, kur asmuo vykdo savo ūkinę veiklą, kad jos negalėtų taip paprastai įsigyti užsienio piliečiai, kad įsigyjamos žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha visiems, nepriklausomai nuo vykdomos ūkinės veiklos.

– Kai kurių niuansų net nenumatėme, kol ūkininkai praktiškai nesusidūrė su žemės pirkimo sutarčių sudarymu, todėl iš karto po priėmimo pradėtoms rengti įstatymo pataisoms vėl teikėme savo pastabas ir pasiūlymus, – aiškino LŪS pirmininkas. – Deja, matome, kad į juos ir vėl neatsižvelgiama. Kažkodėl labiau reikalinga į žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo peripetijas įtraukti savivaldybių komisijas, negu atsižvelgti į ūkininkų interesus.

„Santakos“ inf.