Mūsiškiai apsisprendė: jungsis prie Lietuvos ūkininkų sąjungos

Andrius GRYGELAITIS

Dvejų metų sukaktį paminėjusi Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjunga (VKŪS) surengė ataskaitinį susirinkimą, kuriame daugumos narių balsais išreiškė norą jungtis prie skėtinės žemdirbių savivaldos organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS). Oficialiai vilkaviškiečiai į jos gretas turėtų būti priimti kiek daugiau nei po mėnesio vyksiančiame LŪS posėdyje.

Gins Suvalkijos ūkininkų interesus

Į Vilkaviškio sporto centre vykusį ataskaitinį VKŪS susirinkimą atvyko šiek tiek daugiau nei pusšimtis šios organizacijos narių. Pirmininkas Arvydas Šlivinskas pristatė veiklos ir finansines ataskaitas, buvo aptariami įvairūs žemdirbiški klausimai, vyko diskusijos.

Vis tik svarbiausias klausimas buvo susijęs su stojimu į LŪS gretas. Nuomonių pasitaikė įvairių, tačiau dauguma pripažino, kad siekti savo užsibrėžtų tikslų bus lengviau, jei jų bus siekiama po šiuo metu 39-ias šalies savivaldybes vienijančia LŪS vėliava.

„Mūsų organizacijoje yra nemažai stiprių ūkininkų, kurie pasigenda narystės LŪS. Jiems reikia skėtinės organizacijos. Man taip pat norisi pamatyti, kas vyksta LŪS viduje, norisi turėti įtakos priimamiems sprendimams. Šią akimirką finansiškai sau galime leisti prisijungti prie LŪS, nors metinis nario mokestis joje ir yra neadekvačiai didelis“, – teigė VKŪS pirmininko pavaduotojas Vaidas Matukaitis.

Būtent didelis mokestis iki šiol labiausiai ir baugino vilkaviškiečius. Kaip sakė A. Šlivinskas, sprendimas jungtis į LŪS gretas brendo jau kurį laiką, tačiau vis buvo bandoma išsiderėti palankesnių sąlygų.

„Mes mokėsime bene didžiausią mokestį Lietuvoje, o tai neatrodo sąžininga. Jei būsime priimti, būtent dėl šios priežasties kasmet balsuodami spręsime, ar mums verta toliau likti LŪS gretose, ar turime iš to kokią nors naudą. Šiuo metu jaučiame, kad mums trūksta tam tikros informacijos. Nors ir esame aktyvūs bei matomi visoje Lietuvoje, visgi neturime daug įtakos tam tikriems politiniams sprendimams. Būdami LŪS nariai tikimės sudaryti stiprią frakciją su kolegomis iš Šakių. Kartu žadame ginti Suvalkijos žemdirbių interesus“, – teigė A. Šlivinskas.

Didelis mokestis

Buvimas LŪS nariais VKŪS kasmet turėtų kainuoti apie 5 tūkst. eurų, kai tuo tarpu daugumai kitų savivaldybių ši suma yra net keletą kartų mažesnė. Vilkaviškyje vykusiame susirinkime dalyvavęs LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius paaiškino, kad tokia nelygybė yra dėl galiojančios jo vadovaujamos organizacijos narių priimtos tvarkos.

„Suprantu, kad vilkaviškiečiams mokesčio dydis nėra palankus. Būdami LŪS nariais jūs turėsite galimybę įtikinti kitus narius keisti mokesčio tvarką. Dabar mokesčio dydis priklauso nuo visų rajono ūkininkų dirbamo žemės ploto. Jei tame rajone yra žemės ūkio bendrovių, jų deklaruojami plotai į mokesčio dydį neįtraukiami. Kadangi Vilkaviškio rajone yra nemažai dirbamų žemių, o žemės ūkio bendrovių čia nėra, tai ir metinis LŪS mokestis yra vienas didžiausių Lietuvoje“, – paaiškino R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas gyrė VKŪS, kuri, anot jo, per dvejus metus subrendo, nuveikė nemažai gerų darbų ir toliau sėkmingai auga.

„Reikia negalvoti, kiek sumokate nario mokesčio, o žiūrėti, ką už tai gaunate. Būdami vieni nelabai galite daryti įtaką šalies žemės ūkio politikai, o prisijungę prie LŪS tikrai pasieksite daugiau. Galiu užtikrinti, kad LŪS turi labai ambicingų tikslų“, – kreipdamasis į vilkaviškiečius susirinkime kalbėjo R. Juknevičius.

Jis pasveikino VKŪS norą jungtis prie LŪS ir neabejojo, kad mūsų krašto organizacija bus rimta jėga, formuojanti visos šalies žemės ūkio ateitį.

Aktyvūs ir matomi

Šiuo metu VKŪS priklauso 95 rajono ūkininkai, kurie bendrai dirba 14 625 ha. Stambiausias žemdirbys valdo 671 ha žemės, smulkiausias – vos 1 ha.

Iš viso rajone kasmet deklaruojama apie 85 tūkst. ha.

Narių skaičius organizacijoje stabiliai auga. Pernai prie VKŪS prisijungė 31 asmuo, o per pirmus tris šių metų mėnesius – dar 18. Pasak A. Šlivinsko, labiausiai ūkininkus į VKŪS gretas traukia tai, kad organizacija išsiskiria žemdirbių bendruomeniškumu, vienybe, tarpusavio bendradarbiavimu.

„Esame aktyvūs ir matomi, o tai irgi lemia ūkininkų apsisprendimą jungtis prie mūsų. Vien pernai organizavome rajono žemdirbių protesto akciją, prie kurios prisijungė 87 traktoriai ir 5 sunkvežimiai, rėmėme bendruomenių šventes, „Uosijos žirgų“ renginį, gėlėmis papuošėme vieną iš Vilkaviškio miesto tiltų, prisidėjome prie rudenį vykusios rajono žemdirbių šventės, kalėdinių eglučių akcijos. Taip pat parėmėme Vilkaviškio ekonomikos ir verslo akademijos veiklą. Kartu su VKŪS bendruomene organizavome smagią išvyką į Nidą, o už būsimą žemdirbių derlių meldėmės Kybartuose vykusiuose šv. Jurgio atlaiduose. Šiemet balandžio pabaigoje. tą darysime Vištytyje“, – pasakojo A. Šlivinskas.

Įsimintina šventė

Pasibaigus ataskaitiniam susirinkimui VKŪS nariai dar ilgai neskubėjo skirstytis namo. Jų laukė Vilkaviškio sporto centre surengta įspūdinga šventė.

Pagrindinė sporto salė tą vakarą buvo paversta prabangia pokylių sale, kurioje netrūko nei geros muzikos, nei skanių vaišių, nei linksmų žaidimų, nei šokių.

Visi atėjusieji į šventę buvo raginami įsiamžinti prie vienos iš dviejų fotosienelių ar nusifilmuoti ant 360 laipsnių kampu besisukančios asmenukių platformos.

Šventei prasidėjus į sceną tarti sveikinimo žodžių lipo ne tik vakaro šeimininkas A. Šlivinskas, bet ir rajono meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Viktoras Pranckietis bei Kęstutis Mažeika, LŪS pirmininkas R. Juknevičius ir kt. Svečiuose laukta ir žemės ūkio ministro Igno Hofmano, kuris buvo pažadėjęs dalyvauti, tačiau dėl įtempto darbų grafiko šventėje visgi nepasirodė.

Vakaro eigoje netrūko sveikinimo kalbų, palinkėjimų, padėkos žodžių, dovanų. Specialios „Ačiū“ statulėlės buvo įteiktos pagrindiniams renginio rėmėjams bei partneriams, kurie, savo ruožtu, pagerbė ir apdovanojo visą būrį rajono ūkininkų.

Gerą nuotaiką garantavo Vilijos Jakubauskės vadovaujamo kolektyvo „Šokantys bateliai“ pasirodymai, dirbtinio intelekto vestas protmūšis, taip pat grupės „Projektas“ atlikti muzikiniai kūriniai ir didžėjaus leistos smagios dainos, kurios privertė šventės dalyvius šokti iki pat paryčių.