Seniūnaičių rinkimai dėmesio sulaukia ne visur

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Rajono kaimuose vyksta seniūnaičių rinkimai. Kai kurių seniūnijų kaimų gyventojai nepatenkinti rinkimais ir teigia, kad jie yra tikras farsas, mat organizuojami toli nuo žmonių, seniūnijos centre, tad į rinkimus beveik niekas ir neateina. Vis dėlto seniūnaičiai kažkaip išrenkami.

Rinkimai tuščioje salėje

„Kiek mačiau, seniūnaičių niekas nerenka, rinkimai tik tariami, jokių rinkėjų nebūna. Nežinau, kaip sutvarkomi protokolai, kaip surašomi balsuotojai, bet galų gale paskelbiama, kad seniūnaitis išrinktas. Nors jo niekas nerinko. Gal tada verčiau paskelbti, jog seniūnaitis neišrinktas ir palikti be jo? O jei reikia tik dėl „pliusiuko“, tai galėtų vis kitą kaimo žmogų pagal sąrašą paskirti, juk koks skirtumas… Jei norite įsitikinti, kaip vyksta rinkimai, atvykite pažiūrėti į Gražiškius“, – redakciją pasiekė vienos rajono gyventojos laiškas.

Atvažiavę į Gražiškius rinkimų šurmulio tikrai neradome. Nors buvo beveik 14 valanda, kurią pagal skelbimą seniūnijoje turėjo vykti Kregždžių seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai, salėje nebuvo nė vieno žmogaus. Tiesa, po kelių minučių atvažiavo dvi kadencijas Kregždžių seniūnaičiu buvęs Alfonsas Laucius su žmona Daina, atėjo dar viena moteris.

Vygrelių ir Dotamų seniūnaičių rinkimai tąsyk neįvyko, nes jais nesusidomėjo nė vienas žmogus.

– Teks skelbti dar vienus rinkimus, – sakė Gražiškių seniūnės pavaduotoja Rita Vasiliauskienė. – Važiuosime pas žmones, kalbėsime. Kai vyko pirmieji seniūnaičių rinkimai, žmonės domėjosi. Atėjo ir į antruosius rinkimus. Tiesa, jau nedaug. Gal šiemet žmonės nepajėgia atvažiuoti? Kaimuose, kur nėra bendruomenių namų ar parduotuvių, organizuoti rinkimų neturime kur, galima kalbėtis nebent gatvėje.

Seniūnė Ramutė Didvalienė tvirtino, kad žmonių laukta, skelbta apie tai spaudoje ir skelbimų lentose. Pasak seniūnijos vadovės, kai kurių kaimų gyventojai nenoriai dalyvauja ne tik tokio pobūdžio rinkimuose, bet apskritai visur.

Trečią kadenciją Kregždžių seniūnaitijai vadovausiantis Alfonsas Laucius apgailestavo, jog kaimų žmonės tikrai yra praradę susidomėjimą viskuo. Nei jie nori važiuoti į ekskursijas, nei eiti į renginius, moka tik skųstis ir pykti.

– Nėra lengva būti seniūnaičiu ten, kur žmonės patys nieko nenori arba jau negali daryti, – sakė A. Laucius. – Būna bėda, kai tenka eiti per namus rinkti kokios nors rinkliavos. Tada visko prisiklausai. Bet juk reikia kažkam atlikti šį darbą, nors niekas už jį nemoka.

Arčiau žmonių

Ne visos seniūnijos skundžiasi dėl mažo gyventojų aktyvumo. Gižų seniūnas Romas Kučiauskas sakė, kad jie rinkimus organizavo kuo arčiau žmonių, bendruomenių ar kultūros namuose, tad problemų nekilo.

– Viename kaime į rinkimus atėjo apie 90 žmonių, pats buvau nustebęs, – sakė R. Kučiauskas, – net pačiuose Gižuose mažiau susirinko. Pas mus yra keturios seniūnaitijos, bet buvo iš ko rinkti, nes turime tikrai aktyvių žmonių, kuriais visi pasitiki. Tris išrinkome tuos pačius, vieną – naują. Taip nebūna, kad niekas į rinkimus neateitų.

Šeimenos seniūnijos vadovas Gintas Bakūnas taip pat džiaugėsi aktyviais kaimų žmonėmis. Iš 14-os seniūnaitijų 13-oje seniūnaičiai jau išrinkti, kai kuriose – iš kelių kandidatų. O Gudeliuose vyks pakartotiniai rinkimai, mat atsirado daugiau kandidatų.

– Pas mus yra net konkurencija tarp žmonių, kas bus seniūnaičiu, – pasakojo G. Bakūnas. – Mat surinkus 50 parašų galima kelti savo kandidatūrą. Kitus pasiūlo kaimo bendruomenė. Seniūnų pareiga organizuoti šiuos rinkimus, tad aš jaučiu priedermę pranešti žmonėms, važiuoju į kaimus, tariuosi dėl patogios vietos, paskambinu, kitiems išsiunčiu kvietimus.

Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita sakė, kad pas juos rinkimai kai kur virto tikra švente. Pavyzdžiui, Pavištytyje buvo iškelta vėliava, visi susirinko prie arbatos puodelio.

– Mums seniūnaičiai labai padeda, per juos organizuoju viešuosius darbus, nes šie žmonės žino, ką reikia nuveikti jų kaimuose, kas gali tai padaryti, – kalbėjo Vištyčio seniūnas. – Jie ir darbininkus prižiūri. Susirenkame su seniūnaičiais pasitarti ir kaip pinigus paskirstyti, pavyzdžiui, keliams. Mano pagalbininkai sugalvoja tokių išeičių, kad aš geriau nesugalvočiau.

Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius teigė, kad ir pas juos seniūnaičių rinkimai praėjo sklandžiai, nors žmonių susidomėjimas ir priblėsęs.

– Dailučiuose rinkome iš dviejų kandidatų, kitur – vis tuos pačius, bet gaudyti gatvėje žmonių į susirinkimus man nereikėjo, – sakė seniūnas.

Visur seniūnaičių rinkimai vyko daugmaž sklandžiai, mat visi seniūnai sutartinai tvirtino, kad tokius rinkimus reikia daryti kuo arčiau žmonių, net ir ten, kur bendruomenės neturi savo patalpų. Štai Totorkiemyje (Vištyčio sen.) seniūnaičio rinkti žmonės atėjo į buvusias dirbtuves, kai kuriose seniūnaitijose rinktasi tiesiog prie privačių namų, sodybų, bibliotekose.

Savo patalpose rinkimus organizavo tik Gražiškių seniūnija. Bene tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl nesusirinko žmonės. Kas važiuos keletą kilometrų į seniūnijos centrą vien tam, kad pakeltų ranką už kandidatą į seniūnaičius.