Saldus miegas katinui kainavo uodegą
Jurgis TEKORIUS, Karklinių kaimo gyventojas:
– Neseniai talkinau savo senam bičiuliui Kęstučiui Melninkui, atšventusiam solidžią 90 metų sukaktį. Padėjau jam susitvarkyti bityne, grėbiau lapus. O bičiulis su savo „juodžiukais sabaliukais“ (taip aš pavadinau visus tris jo šunelius) apžiūrinėjo biteles. Priėjęs prie manęs Kęstutis nusišypsojo ir papasakojo nutikimą, kaip jo katinui „nukrito“ galas uodegos.
Katinas, kuriam šuneliai neduodavo ramiai apie šeimininką pasiglaustyti, sugalvojo įsitaisyti ir padrybsoti atidarytame avilyje. Išsitiesė ant pagalvės, kuri į avilį buvo dėl apšiltinimo įdėta, ir mažumėlę užsnūdo. Šildant saulutei miegas, matyt, buvo labai saldus. O gal paveikė ir sklidęs malonus saulės įkaitinto pikio kvapas.
Tik va, iš kažkur atklydęs vėjo šuoras užkabino atidarytą avilio stogelį ir užvožė ten saldžiai miegantį katiną. Įkalino!
Bitininkas išgirdo stogelio trinktelėjimą ir pastebėjo didžiulį tos bičių šeimos sambrūzdį: apie avilį – visas bičių debesis, net juoda! Nesuprato šeimininkas, kas čia iš tiesų atsitiko. Kai atidengė avilį, iš jo išvirto katinas ir bumbtelėjo ant žemės. Tikriausiai jau nepajėgė iššokti. Matyt, bitelės meiliai „išbučiavo“ aptiktą įnamį.
Katiną nunešęs toliau nuo avilio bitininkas nužėrė nuo jo ropojančias biteles. Po kurio laiko murklys atsigavo ir dingo lyg į vandenį būtų įkritęs. Po kelių dienų, atsargiai dairydamasis į šalis, jis pasirodė kieme. Va, ir pastebėjo tada Kęstutis nepaprastą nutikimą: katinas tapo „striukiu bukiu“ be uodegos galo! Ne, jį ne bitelės nukando, o taip, matyt, pasireiškė daugybės bičių gylių poveikis.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.