Jubiliejų mininti „Svaja“ išgyvena atsinaujinimo laikotarpį

Andrius GRYGELAITIS

Neseniai penkioliktąjį gimtadienį atšventusį Vilkaviškio kultūros centro moterų vokalinį ansamblį „Svaja“ vienija bendras tikslas – meilė muzikai.


Nusistovėjęs branduolys

Moterų ansamblis „Svaja“ buvo įkurtas 1996 m. tuometinio vadovo Ginto Turonio. 2008 m. vadovavimą iš jo perėmė Rita Štrimaitienė. Šiuo metu kolektyvas vienija 10 skirtingo amžiaus ir profesijų moterų, kurios savo pasirodymais džiugina publiką.

Per 15 gyvavimo metų „Svajos“ veikloje dalyvavo daugiau nei 20 dainininkių. Nors ansamblis pastaruoju metu išgyvena atsinaujinimo laikotarpį, jo branduolį sudaro senosios narės. Dvi moterys dainuoja nuo pat ansamblio įkūrimo, tačiau jos vis dažniau kalba apie pasitraukimą. „Būtų labai gaila, jei taip atsitiktų. Bet tikiuosi, kad abi dainininkės dar persigalvos ir pakeis savo ketinimus“, – vylėsi R. Štrimaitienė.

Nepaisant visko, „Svajos“ vadovė pripažino, jog ansamblis po truputį jaunėja, o tai yra teigiamas dalykas. Jai smagu, kai dainuoti ateina patirties šioje srityje jau turinčios atlikėjos.


Sunku vadovauti

R. Štrimaitienė ne tik vadovauja „Svajos“ kolektyvui, bet ir pati dainuoja. Moteris neslėpė, jog mielai pasiliktų tik vieną veiklą – vadovės arba dainininkės, tačiau ir esama situacija ją tenkina.

„Iš tikrųjų labai sunku kartu stovint ant scenos ką nors patarti kitoms narėms. Iš šalies tai daryti būna daug lengviau. Vis dėlto smagu, kad galiu su merginomis pasidalyti savo patirtimi, o be dainavimo turbūt apskritai negalėčiau gyventi“, – prisipažino pašnekovė.

Nors beveik visą laiką R. Štrimaitienė vadovauja vien moterims, tačiau pastaruoju metu ji savo muzikės patirtį perteikia ir kartais koncertuojantiems Gižų medžiotojų klubo vyrams. Lygindama darbą su moterimis ir vyrais, pašnekovė tvirtino, jog tai – du skirtingi dalykai: moterys net repeticijų metu dažnai mėgsta pašnekėti apie buitinius dalykus, o vyrai – priešingai, jie itin atsakingai žiūri į savo pareigas. Tačiau jai tiek su vienais, tiek su kitais dirbti yra labai įdomu.


„Svajos“ svajonės

„Svajos“ moterys į repeticijas paprastai renkasi du sykius per savaitę. Ansamblis atlieka ne tik populiarias, daugeliui girdėtas dainas, bet ir sudėtingesnius klasikinės muzikos kūrinius.

Kadangi kolektyvas stengiasi dalyvauti įvairiuose šalyje vykstančiuose konkursuose, kiekvienam iš jų tenka paruošti skirtingo tipo bei žanro repertuarą.

„Gaila, kad yra mažai dainų, skirtų būtent ansambliui. Aš pati labai mėgstu šiuolaikiškai aranžuoti liaudies dainas. Tiesa, rinkdamasi dainą visada tariuosi su „Svajos“ moterimis, klausiu jų nuomonės. Tik visos kartu nusprendžiame, kuriuos kūrinius atliksime“, – pasakojo R. Štrimaitienė.

Visoms ansamblio moterims dainavimas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kadangi kolektyve yra nemažai mokytojų, scenoje įgytą patirtį jos neretai panaudoja ir savo tiesioginiame darbe.

Kaip vieną iš „Svajos“ sėkmės paslapčių būtų galima laikyti puikų mikroklimatą kolektyvo viduje ir gerus tarpusavio santykius. Moterys stengiasi bendrauti ne tik repeticijų metu, bet ir kitoje aplinkoje: kartu švenčia įvairias šventes, lanko viena kitą.

Paklausta, kokių svajonių turi „Svaja“, R. Štrimaitienė sakė, kad didžiausias jų troškimas yra dalyvauti 2014 metais vyksiančioje Lietuvos dainų šventėje.

„Prieš keletą metų dalyvavome Tūkstantmečio dainų šventėje ir ten puikiai pasirodėme. Visoms moterims šis renginys paliko neišdildomą įspūdį. Dabar retkarčiais užsimename viena kitai, kad norėtume vėl nuvykti į būsimą dainų šventę“, – sakė pašnekovė.