Po rinkimų: kas vadovaus rajonui?

Dangyra APANAVIČIENĖ

Per visą Lietuvą skandalingai nuskambėję įvykiai (lig šiol paslapties gaubiama avarija su skaudžiomis pasekmėmis) nenubraukė rajonui vadovaujančių socialdemokratų nuopelnų. Rinkėjai šiems politikams, atrodo, atleido ir dar ketveriems metams įteikė valdžios vairą.

Triuškinanti
socialdemokratų pergalė

Savaitgalį rajono žmonės Savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavo gana gausiai, nors aktyvumu kiek ir atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (44,1 proc.). Iš 37 tūkst. 687 rinkėjų balsuoti atėjo 15 tūkst. 395 žmonės, arba 40,85 balso teisę turinčių gyventojų. 2007 m. balsavo 39,74 proc. visų rinkėjų.

Kaip ir per praeitus rinkimus 2007 metais, didžiausią pasitikėjimą gyventojai išreiškė Socialdemokratų partijai, už kurią balsavo 6367 rinkėjai, arba 41,4 proc. visų balsuoti atėjusių žmonių. Triuškinančiai rinkimus laimėję socialdemokratai iškovojo net 13 mandatų ir tik dar labiau sustiprino savo pozicijas Savivaldybės taryboje.

2007-aisiais per savivaldos rinkimus socialdemokratai rajono Taryboje buvo gavę 11 vietų ir, kad galėtų valdyti kontroliuojantį mandatų paketą, buvo priversti ieškoti koalicijos partnerių. Šįkart, iš 25 mandatų laimėję daugiau nei pusę, socialdemokratai drąsiai galės dalytis valdžią vieni, tik kam atiteks pats svarbiausias – rajono mero – postas, iškyla didelis klausimas.

Rinkėjai merą nubaudė

Akivaizdu, kad šios partijos pirmininką, dabartinį rajono vadovą Algirdą Bagušinską rinkėjai nubaudė dėl avarijos, kurioje skaudžiai nukentėjo Savivaldybės vadovai, pasekmių. Nors ir gausiai balsavę už socialdemokratus, rinkėjai reitinguodami nustūmė A. Bagušinską į antrąją LSDP rinkimų sąrašo poziciją ir iškėlė naują lyderį.

Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnė ir realiu pretendentu į mero kėdę tapo Seimo nario Algirdo Butkevičiaus buvęs padėjėjas Algirdas Neiberka, laikinai pavadavęs ir po avarijos gydytą rajono vadovą. Už A. Neiberką balsavo 2980 rinkėjų, už A. Bagušinską – 2316.

Tikėtina, kad prie socialdemokratų ir šįkart prisijungs jų koalicijos partneris, vos ne vos reikiamą 4 proc. barjerą „peršokusios“ ir vienintelį mandatą iškovojusios Darbo partijos sąrašo vedlys, sulaukęs 665 rinkėjų (4,3 proc.) palaikymo.

Žmonėms reikia naujovių

Antri po socialdemokratų liko nepriklausomi kandidatai, prieš rinkimus susibūrę į koaliciją, – jie pelnė net šešias vietas rajono Taryboje. Už nepriklausomus kandidatus savo balsus atidavė 2831 rinkėjas – 18,4 proc. visų atėjusių balsuoti žmonių. Rajone pasitvirtino visoje Lietuvoje išryškėjusi tendencija palaikyti naujoves.

Tris mandatus – tiek, kiek turėjo ir šioje kadencijoje – išsaugojo opozicinė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, už kurios kandidatų sąrašą balsavo 1324 rinkėjai (8,6 proc.). Tačiau jų koalicijos partneriai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, po susijungimo rajono Taryboje turėję penkias vietas, šiuose rinkimuose prarado net tris mandatus. Rinkėjai už šią partiją atidavė 1147 balsų (7,5 proc.) ir patikėjo jai tik du mandatus.

Kėdžių neliko

Naujosios kadencijos Taryboje nepamatysime nei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (surinkta 420 balsų, arba 2,7 proc.), nei Naujosios sąjungos (socialliberalų) (247 balsai, arba 1,6 proc.) atstovų, kurie nesurinko reikiamo 4 proc. rinkėjų balsų.

Ši riba pasirodė neįveikiama ir Lietuvos pensininkų partijai, gavusiai 449 balsus (2,9 proc.) bei save išsikėlusiam kybartiečiui Jonui Mincevičiui, kurį palaikė tik 413 rinkėjų (2,7 proc.).

Už rajono liberalų sąrašą balsavo daugiau gyventojų – 838, tai sudaro 5,4 proc., tačiau prieš pat rinkimus Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis susivienijo į koaliciją, o pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą koalicijai kartelė kilstelėta 2 proc. Tad norėdama gauti nors vieną mandatą Liberalų koalicija turėjo surinkti ne mažiau kaip 6 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių balsų.