Nuobaudą „uždirbti“ gali ir užuojauta su politikos „kvapeliu“

Dangyra APANAVIČIENĖ

Politinė reklama
turi būti pažymėta

Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimui, prasidėjo aktyvi 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų agitacija.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką, visa politinė reklama turi būti pažymėta nurodant jos apmokėjimo lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant šių reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama.

Pasak Savivaldybės rinkimų komisijos narės juristės Vilmos Kolpakovienės, kiekvienas spausdintos politinės reklamos skelbimas ar publikacija periodinėje spaudoje, lankstinukas, plakatas ar kitas politinei reklamai, rinkimų agitacijai skirtas gaminys, nepriklausomai nuo jų platinimo būdo ir vietos, taip pat visa politinei reklamai, rinkimų agitacijai skirta informacija (skelbimas, laida, siužetas, filmas, kitas vaizdo ar garso kūrinys ir pan.), nepriklausomai nuo jo transliavimo būdo, turi būti pažymėtas.

Laisvesnė išorinė
politinė reklama

V. Kolpakovienė atkreipė dėmesį į tai, kad pasikeitė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos dėl išorinės politinės reklamos skleidimo.

Įstatymai nebereikalauja, kad savivaldybių administracijos kiekvienoje rinkimų apylinkėje įrengtų specialius stendus išorinei politinei reklamai skleisti, kaip kad būdavo per ankstesnius rinkimus.

Išorinė politinė reklama turi būti įrengiama ir skelbiama vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio reikalavimais, taip pat Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje taisyklėmis.

Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybių rinkimų komisijos atlieka politinės reklamos stebėseną.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos pažeidimus.

Apribojimai varžo
spausdinimo laisvę

Minėta tvarka, parengta vadovaujantis teisės aktais, kaip supratote, tiksliai apibrėžia politinės reklamos spausdinimo rėmus ir tarsi viską sustato į savo vietas. Kita vertus, ji labai suvaržo publikacijų rinkimų tema spausdinimo galimybes.

Politine reklama nelaikomi įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie politikų, partijų, kandidatų veiklą, taip pat informacija, kuria neraginama balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą, ir, skirtingai nuo politinės reklamos, net ir politinės kampanijos laikotarpiu gali būti nežymima ir skleidžiama neatlygintinai.

Tačiau patirtis rodo, kad kartais ta riba tarp informacijos ir reklamos būna tokia neapčiuopiama ir slidi, kad iš pirmo žvilgsnio atrodanti nekalta publikacija vėliau gali būti traktuojama kaip paslėpta politinė reklama, kuri yra draudžiama.

Už paslėptos politinės reklamos skleidimą leidėjui gali būti pritaikyta įstatymų numatyta atsakomybė ir laikraštis gali smarkiai nukentėti.

Ribą nustatyti sunku

Blogiausia, kad niekas negali paaiškinti esminio dalyko: kaip atskirti informaciją nuo politinės reklamos, kai tos ribos negali nustatyti, o tuo labiau paaiškinti net ir patyrę specialistai. Eiliniams skaitytojams suprasti šį skirtumą yra dar sunkiau, todėl jie (ypač – suinteresuoti politikai) situaciją interpretuoja skirtingai, dažniausiai tik iš savų pozicijų.

Bene dažniausiai su šia problema susiduriame spausdindami skaitytojų laiškus ir nuomones, be kurių neįsivaizduojami demokratijos procesai. Tačiau dėl minėtų įstatymų suvaržymų rinkimų agitacijos laikotarpiu kartais esame tiesiog priversti apriboti skaitytojų nuomones, redaguoti laiškus arba juos visai atmesti vien dėl to, kad jie turi politinės reklamos arba antireklamos požymių.

Geriau nieko nerašyti?

Viskas „tvarkoje“, kai šios publikacijos yra apmokamos iš specialiųjų rinkimų sąskaitų ir yra pažymimos. Tačiau ką daryti su paprastu, iš kito rajono krašto atkeliavusiu skaitytojo laišku, kuris iš pirmo žvilgsnio tarsi ir neutralus, bet vis dėlto šiek tiek dvelkia politine reklama?

Deja, į šį klausimą negali atsakyti net Vyriausiosios rinkimų komisijos specialistai. Iš principo jie pritaria, kad laikraštyje reikia spausdinti eilinių rinkėjų mintis, kad demokratinėje spaudoje tiesiog būtinas nuomonių pliuralizmas, bet kartu primena nepamiršti, jog rinkimų kampanijos metu rajone yra vykdoma politinė stebėsena. O tai reiškia, kad bet kuris Savivaldybės rinkimų komisijos narys gali nepatingėti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jei „net ir užuojautoje mirusiajam užuos bent menkiausią paslėptos politinės reklamos kvapelį“.