Šalies gyventojų mirtingumas mažėja

Vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na vy­rų gy­ve­ni­mo truk­mė 2009 m. pail­gė­jo 1,2, mo­te­rų – 1 me­tais.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2009 m. Lie­tu­vo­je mi­rė 42 tūkst. žmo­nių – tai 1,8 tūkst. ma­žiau ne­gu 2008 m. Nors mi­ru­sių­jų skai­čius, ten­kan­tis 1000 gy­ven­to­jų, per me­tus su­ma­žė­jo nuo 13,1 iki 12,6, ša­lies gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mas 1,3 kar­to vir­ši­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį (9,7). Tik Bul­ga­ri­jo­je (14,2), Lat­vi­jo­je (13,3) ir Veng­ri­jo­je (13) mir­tin­gu­mas bu­vo di­des­nis ne­gu Lie­tu­vo­je.

Skir­tu­mas tarp vy­rų ir mo­te­rų vi­du­ti­nės ti­kė­ti­nos gy­ve­ni­mo truk­mės – di­džiau­sias ES. 2009 m. vy­rų vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na gy­ve­ni­mo truk­mė bu­vo 67,5, mo­te­rų – 78,6 me­tų. Pa­ly­gin­ti su 2008 m., vy­rų vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na gy­ve­ni­mo truk­mė pail­gė­jo 1,2, mo­te­rų – vie­nais me­tais. Lie­tu­vos vy­rų vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na gy­ve­ni­mo truk­mė iš­lie­ka trum­piau­sia Eu­ro­pos Są­jun­go­je, mo­te­rų – ne­žy­miai vir­ši­ja tik Bul­ga­ri­jos ir Ru­mu­ni­jos mo­te­rų vi­du­ti­nę ti­kė­ti­ną gy­ve­ni­mo truk­mę.

2009 m. skir­tu­mas tarp vy­rų ir mo­te­rų vi­du­ti­nės ti­kė­ti­nos gy­ve­ni­mo truk­mės bu­vo 11,1 me­tų. Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus šis skir­tu­mas su­ma­žė­jo 1,3 me­tų, ta­čiau iš­li­ko di­džiau­sias ES.

2009 m. di­džio­ji da­lis (77,5 pro­c.) mi­ru­sių­jų bu­vo 60 me­tų ir vy­res­nio am­žiaus, 15–59 me­tų am­žiaus mi­ru­sie­ji su­da­rė be­veik 22 pro­cen­tus, o 1–14 me­tų am­žiaus vai­kai – ne­žy­mią da­lį (0,3 pro­c.). 2009 m. dar­bin­go am­žiaus vy­rų mi­rė be­veik tris­kart dau­giau ne­gu šio am­žiaus mo­te­rų.

Kū­di­kių mir­tin­gu­mas ma­žė­ja. 2009 m. mi­rė 181 vai­kas iki vie­nų me­tų am­žiaus, 1000 gi­mu­sių­jų te­ko 5 mi­rę kū­di­kiai. Kū­di­kių mir­tin­gu­mas bu­vo ma­žes­nis ne­gu aš­tuo­nio­se ES vals­ty­bė­se: Ru­mu­ni­jo­je (10,1), Bul­ga­ri­jo­je (9), Lat­vi­jo­je (7,8), Slo­va­ki­jo­je (5,7), Len­ki­jo­je (5,6), Kip­re ir Mal­to­je (po 5,3), Veng­ri­jo­je (5,1).

Gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mas 2009 m. su­ma­žė­jo be­veik dėl vi­sų mir­ties prie­žas­čių, ypač­ – nuo in­fek­ci­nių ir pa­ra­zi­ti­nių, virš­ki­ni­mo sis­te­mos, ner­vų sis­te­mos li­gų, taip pat – dėl išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių.

Kas ant­ras žmo­gus mirš­ta nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų. 2009 m., kaip ir kas­met, dau­giau­sia (23,3 tūkst.) žmo­nių mi­rė nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų. Vy­rų stan­dar­ti­zuo­tas mir­tin­gu­mo nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų ro­dik­lis (100 000 vy­rų te­ko 671,5 mi­ru­sių­jų) bu­vo 1,7 kar­to di­des­nis nei mo­te­rų (384,9). Nors nuo 2007 m. vy­rų ir mo­te­rų mir­tin­gu­mo nuo šių li­gų ro­dik­liai šiek tiek ma­žė­jo, ta­čiau iš­li­ko ge­ro­kai di­des­ni ne­gu ki­to­se ES vals­ty­bė­se: ir vy­rų, ir mo­te­rų bu­vo tre­ti pa­gal dy­dį, o ES vi­dur­kį vir­ši­jo ati­tin­ka­mai 2,5 ir 2,2 kar­to.

Nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų mirš­ta dau­giau­sia 60 me­tų ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. 2009 m. be­veik du treč­da­liai šio am­žiaus žmo­nių mi­rė nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų.

Penk­ta­da­lis mirš­ta nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų. 2009 m. nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų mi­rė 8130 žmo­nių – tai 136 ma­žiau ne­gu 2008 m. Praė­ju­siais me­tais vy­rų stan­dar­ti­zuo­tas mir­tin­gu­mo nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų ro­dik­lis ne­žy­miai pa­di­dė­jo – 100 000 vy­rų te­ko 293,1 mi­ru­sio­jo, mo­te­rų – su­ma­žė­jo (132,5). Vy­rų mir­tin­gu­mo nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų ro­dik­lis 1,3 kar­to, mo­te­rų – 1,1 kar­to vir­ši­jo ES vi­dur­kį.

2009 m. vy­rai dau­giau­sia mi­rė nuo tra­chė­jos, bron­chų ir plau­čių (1149), pro­sta­tos (496) ir skran­džio (407) pik­ty­bi­nių na­vi­kų, o mo­te­rys – nuo krū­ties (594), skran­džio (281), sto­ro­sios žar­nos ir kiau­ši­džių (po 269) pik­ty­bi­nių na­vi­kų.

Dėl išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių vy­rų mirš­ta be­veik 4 kar­tus dau­giau ne­gu mo­te­rų. 2009 m. 3283 vy­rai ir 885 mo­te­rys mi­rė dėl išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių. Pa­ly­gin­ti su 2008 m., mi­ru­sių­jų skai­čius dėl šių prie­žas­čių su­ma­žė­jo be­veik 13 pro­cen­tų. 2009 m. 1138 žmo­nės nu­si­žu­dė, 457 žu­vo trans­por­to įvy­kių me­tu, 355 mi­rė dėl nu­kri­ti­mų, 344 – ap­si­nuo­di­ję al­ko­ho­liu, 298 pa­sken­do, 199 bu­vo nu­žu­dy­ti.

2008 m. duo­me­ni­mis, stan­dar­ti­zuo­tas mir­tin­gu­mo dėl išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių ro­dik­lis Lie­tu­vo­je (134) bu­vo ge­ro­kai di­des­nis ne­gu ES vals­ty­bė­se, o ES vi­dur­kį (38,6) vir­ši­jo 3,5 kar­to. Per pa­sku­ti­niuo­sius dve­jus me­tus mir­tin­gu­mas dėl trans­por­to įvy­kių su­ma­žė­jo pu­sant­ro kar­to, ta­čiau iš­li­ko di­džiau­sias (16,8) Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir ES vi­dur­kį vir­ši­jo du­kart.

Da­lia AMB­RO­ZAI­TIE­NĖ

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to

ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus

pa­va­duo­to­ja


Są­vo­kos

Vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na gy­ve­ni­mo truk­mė – ti­ki­my­bi­nis ro­dik­lis, ro­dan­tis, kiek vi­du­ti­niš­kai me­tų gy­vens kiek­vie­nas gi­męs ar­ba su­lau­kęs tam tik­ro am­žiaus žmo­gus, jei­gu vi­są bū­si­mą ti­ria­mos kar­tos gy­ve­ni­mą mir­tin­gu­mo ly­gis kiek­vie­no­je gy­ven­to­jų am­žiaus gru­pė­je ne­kis.

Stan­dar­ti­zuo­tas mir­tin­gu­mo ro­dik­lis – mi­ru­sių­jų skai­čius 100 000 gy­ven­to­jų pa­gal Eu­ro­pos stan­dar­tą.