Sužavėjo ežero vėjo galia ir burių lengvumas

Ar ži­no­te, ką reiš­kia su­si­lie­ti su gam­ta? Ar jau­tė­te, ko­kia stip­ri ir ga­lin­ga jė­ga yra gam­ta, ga­lin­ti su­teik­ti žmo­gui ne­pap­ras­tą lais­vės po­jū­tį? Ypač tai pa­jun­ti bū­da­mas jach­to­je, kai vė­jui pu­čiant į bu­res lai­vas skrie­ja tar­si ant spar­nų. O kar­tu su juo – ir tu.

To­kį jaus­mą te­ko pa­tir­ti mums, jach­tos „Kot­ry­na“ sve­čiams, at­vy­ku­siems iš Ma­ri­jam­po­lės ir da­ly­va­vu­siems Vil­ka­viš­kio bu­riuo­to­jų klu­bo „Škva­las“ bu­ria­vi­mo se­zo­no už­da­ry­mo šven­tė­je.

Tą sa­vait­ga­lį Paežerių ežere vy­ku­si „Auk­so ra­go“ re­ga­ta mums su­tei­kė la­bai daug įspū­džių. Su­si­pa­ži­no­me su bu­riuo­to­jų tra­di­ci­jo­mis ir gau­dy­da­mi tin­ka­mą vė­ją, ku­rio stip­ru­mas tą­dien bu­vo itin pa­lan­kus bu­ria­vi­mui, skro­dė­me eže­ro ban­gas. Ste­bė­jo­mės pa­ty­ru­sio jach­tos „Kot­ry­na“ ka­pi­to­no vil­ka­viš­kie­čio Al­vy­do Ščes­niaus su­ge­bė­ji­mu pui­kiai val­dy­ti lai­vą. Ža­vė­jo­mės vė­ju, plaz­dan­čio­mis lai­vų bu­rė­mis…

Neap­siei­ta ir be nuo­ty­kių – te­ko ir su­šlap­ti, ir jach­tos vai­rą sa­vo ran­ko­se pa­lai­ky­ti. Ka­pi­to­nas la­bai daug pa­pa­sa­ko­jo apie lai­vą, tad džiau­gia­mės su­ži­no­ję įdo­mių da­ly­kų. Kai bu­vo li­kę įveik­ti pa­sku­ti­nę marš­ru­to at­kar­pą, vė­jas jau ne­be­šė­lo – ga­lė­jo­me iš­ger­ti ar­ba­tos, pa­bend­rau­ti.

Kran­tą pa­sie­kė­me ne pir­mi, ta­čiau tik­rai lai­min­gi, pa­ten­kin­ti ir įga­vę nau­jos pa­tir­ties. Ge­ros nuo­tai­kos pri­si­mi­ni­mas, kran­te iš­kel­tos vė­lia­vos, ma­lo­nūs ki­tų įgu­lų na­rių vei­dai – vi­sa tai iš­liks at­min­ty­je, o šir­dy­se – di­de­lis no­ras ki­tais me­tais vėl drau­gau­ti su vė­ju.

Bi­ru­tė TA­RAS­KE­VI­ČIŪ­TĖ