Dažais ir apdailos medžiagomis, šildymo katilais, santechnikos, katilinių, šildymo sistemų įranga prekiaujanti, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, dujotiekio, kondicionavimo sistemų montavimo, energetinių sistemų eksploatavimo, remonto bei priežiūros paslaugas teikianti UAB „Vilkauja“ įgyvendino projektą, iš dalies finansuojamą ES struktūrinių fondų. Apie tai kalbėjomės su įmonės direktoriumi Linu Dubicku, atsakingu už projekto administravimą ir vykdymą.
– Trumpai pristatykite įgyvendintą projektą.
– Neseniai pagal veiksmų programos prioriteto priemonę „E-verslas LT“ mūsų įmonė baigė įgyvendinti projektą „UAB „Vilkauja“ darbo našumo didinimas efektyvinant veiklos planavimo ir kontrolės sistemą”, finansuojamą Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo Specialiosios ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (ES lėšos), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir nuosavomis lėšomis.
– Ko siekėte įgyvendindami projektą?
– Manau, UAB „Vilkauja“ jau buvo pribrendusi naujovėms. Net be ES struktūrinių fondų paramos tikriausiai būtume darę kažką panašaus, tik gal šiek tiek paprasčiau, ne taip moderniai. Pasinaudoję ES struktūrinių fondų parama, įdiegtais sprendimais siekėme efektyvinti įmonės veiklą ir praplėsti teikiamų paslaugų asortimentą, atsižvelgiant į įmonės verslo specifiką: įsigijome papildomų IT priemonių bei įvairios įrangos, sukūrėme naują specializuotą kompiuterinę programą „Objektas“. Ja naudodamiesi tikimės geriau atlikti darbų objektuose organizavimą, materialinių ir įmonės išteklių paskirstymą bei užtikrinti veiklos kontrolę. Taip pat įsigijome kompiuterizuotą įrangą energetinių sistemų efektyvumui tikrinti. Su ja galima ne tik išmatuoti įvairaus kuro šildymo katilų efektyvumą, bet atlikti ir derinimo darbus, ruošti ataskaitas. Taip pat galima padidinti kontroliuojamų šildymo sistemų darbo efektyvumą, kartu mažinant sunaudojamo kuro kiekį, aplinkos taršą.
– Kokios paramos prašėte iš ES ir kiek lėšų gavote?
– Kiek prašėme, tiek ir gavome. Kadangi ES struktūrinių fondų lėšos gali sudaryti tik 50 proc. viso projekto biudžeto, tai gavome beveik 67 tūkst. litų. Dar tiek pat panaudojome savo lėšų. Pagrindinė pinigų suma buvo skirta naujai kompiuterinei paslaugų valdymo programai kurti. Tiesa, kol kas negalime pasakyti, kokią naudą pajutome. Nors projektas jau pasibaigė, vis dar vyksta įvairūs derinimai, darbuotojų mokymai. Tai ilgai trunkantis procesas.
– Ar pirmą kartą ruošėte paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti?
– Taip.
– Ko reikia paramai gauti?
– Visų pirma reikia geros idėjos, būsimo ekonominio efekto ir pakankamo biudžeto. Su minimaliomis lėšomis vargu ar verta prasidėti. Žinoma, teikiama paraiška ES paramai turi būti paruošta kvalifikuotai. Įgyvendinant projektą, svarbiausia laikytis sutarties sąlygų bei kitų nustatytų reikalavimų.
– Ar sunku paruošti paraišką projekto finansavimui gauti?
– Manau, jog tai priklauso nuo bendros projekto specifikos. Turint pakankamą biudžetą, galima samdytis konsultantus, kurie pagelbėtų įvairiose situacijose. Mūsų atveju biudžetas buvo ganėtinai mažas, todėl tarpininkus samdėmės tik padėti užpildyti paraiškas. Gavę finansavimą, projektą vykdėme patys.
– Ar daug kainuoja konsultantų paslaugos?
– Mums tai kainavo apie 5 proc. viso biudžeto. Įvertinus tai, kad yra rizika negauti finansavimo, visada pravartu pasvarstyti, ar verta mokėti tuos pinigus konsultantams. Mums jie tikrai labai padėjo tinkamai užpildyti paraiškas, laikantis nustatytų reikalavimų. Tiesa, jei tektų antrą kartą naudotis ES struktūrinių fondų parama, manau, jog išsiverstume be tarpininkų. Tačiau neturint patirties, rengiant projektą pirmą kartą, be konsultantų yra labai sunku.
– Kas Jums buvo sunkiausia įgyvendinant projektą?
– Manau, kad jo administravimas ir buvo sunkiausias. Susidūrėme su daugybe nežinomų dalykų. Reikalavimai labai konkretūs, bet, deja, ne visada aiškūs. Manau, jog norint sėkmingai administruoti projektą reikia dalyvauti specialiuose mokymuose, o mums tokie nevyko arba bent apie tai nieko nežinojome. Kadangi buvome nepatyrę, neišvengėme tam tikrų klaidų, kurias ištaisyti kainavo nemažai laiko.
– Kaip manote, ar keliami reikalavimai ne per dideli, norint pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama?
– Aš negalėčiau kategoriškai teigti, kad reikalavimai per dideli. Įvykdžius tik vieną projektą, to pasakyti neįmanoma. Gal įgyvendinant antrą projektą jau viskas atrodytų paprasčiau. Manau, jog kai kuriais atvejais reikalavimai galėtų būti mažiau biurokratiški. Džiugina tai, kad vykdant projektą labai padėjo kvalifikuoti Lietuvos verslo paramos agentūros darbuotojai.
– Projektas baigėsi, tad ar turite dar kokių nors įsipareigojimų ES?
– Dar 2008 m. pradžioje paruošėme paraišką paramai gauti. Tačiau tik 2009 m. spalį gavome atsakymą, kad projektas patvirtintas. Per tą laiką ekonominė situacija pasikeitė. Kai ruošėme projektą, šalyje buvo ūkio pakilimas, o kai gavome finansavimą, jau buvo prasidėjęs sunkmetis. Todėl mes patekome į labai nepalankią situaciją: prognozės ir mūsų įsipareigojimai buvo gerokai optimistiškesni, nei šiuo metu yra reali situacija. Nors projektas ir baigėsi, bet ataskaitas dar reikės teikti mažiausiai trejus metus, todėl pasakyti, ar sugebėsime įvykdyti savo įsipareigojimus, kol kas labai sunku.
– Ar kitiems patartumėte žengti Jūsų numintu keliu ir pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis?
– Jeigu yra rimta idėja ir pakankamas biudžetas, būtinai reikia naudotis visomis suteiktomis galimybėmis. ES struktūrinių fondų parama labai padeda verslui. Manau, jog tikrai verta belstis į ES paramos agentūros duris ir naudotis finansine parama, nes laiko pasinaudoti ES fondų skiriamomis lėšomis lieka ne tiek ir daug.
Andrius GRYGELAITIS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.