Kristina VAITKEVIČIENĖ
Per šiuos metus iš visų maisto produktų labiausiai brango pienas ir jo produktai.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šį rugpjūtį, palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, grietinės kainos pakilo 29 proc., pieno – 26 proc., sviesto – 21 proc.
Perdirbėjai ir prekybininkai aiškina, kad pagrindinė kainų didėjimo priežastis – šįmet gerokai pakilusios pieno supirkimo kainos. Iš jų teiginių galima daryti išvadą, jog daugiausiai iš to pasipelno pieno ūkiai. Nors dar neseniai karves auginantys žemdirbiai streikavo ir pienu norėjo užpilti gatves prie Seimo…
Vis dėlto Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apskaičiuota kainų struktūra atskleidžia, kad per pastaruosius dvejus metus daugiausiai iš pieno brangimo pasipelnė ne ūkininkai, o prekybininkai. Žemdirbiui tenkanti dalis už parduotą litrą pieno per dvejus metus iki šių metų birželio padidėjo vos vienu procentu ir dabar siekia 28 proc. visos pardavimo kainos. Perdirbėjų dalis sumažėjo nuo 43 iki 24 proc., o prekybininkų išaugo nuo 14 iki 31 proc.
Pakalbintas Bartninkų krašto ūkininkas, Pieno gamintojų asociacijos skyriaus rajone vadovas Albinas Šneideris tik juokėsi paklaustas, ar daug pakilo pieno supirkimo kaina, kad nutilo ūkininkų kalbos apie streikus ir „pieno upes“ po seimūnų langais: „Na, dar niekur negirdėjau, jog kainą paskutiniu metu kam pakeltų. Kaip vasaros pradžioje „pridūrė“ kelis centus, taip ir gyvename. Dabar didieji ūkininkai gauna apie 80 centų, o mažiesiems moka beveik per pusę. Juos visada labiausiai skriaudžia. Be to, „ant mūsų nurašo“, kaip ir visada, visus pabrangimus ar kitas bėdas. O mes galime nors ir keliais šliaužioti prieš supirkėjus – nė vienas dėl mūsų norų kainų nei kelia, nei muša. Čia vėl pučiamas burbulas tam, kad prekybininkai pasipildytų kišenes. Visi žinome, kas daugiausiai pelnosi šiais laikais.“
– Pieno supirkimo kaina iki praeitos vasaros buvo per pusę sumažėjusi, o parduotuvėse ar kas pigo? Nors aš neverkiu ir kitiems nepatariu – juk buvo ir blogiau, o dabar jau galima gyventi, – kalbėjo Bartninkų seniūnijos ūkininkas Romas Norkus.
Vištyčio krašto ūkininkė Nijolė Kažemėkaitė ūkininkauti pradėjo tik prieš 10 metų. Jauna moteris sakė šiuo metu už pieną gaunanti daugiau nei anksčiau, nors augina tik 11 karvių ir pristato iki 200 litrų pieno. Pasak jos, prasigyventi iš ūkio nelabai įmanoma, bet kai nėra darbo, tai – išsigelbėjimas.
A. Šneideris patikslino, kad tiems, kurie neima paramos ir nieko neinvestuoja, kaina gal ir patenkinama, tačiau tik ne tada, kai reikia vykdyti įsipareigojimus.
– Dabar mus gelbsti pažadėta papildoma išmoka, – sakė šis Bartninkų krašto ūkininkas. – Be to, jei nebūtų atsiradęs ŽŪK „Pienas LT“, kažin ar ir šituos centus būtume papildomai gavę.
Kad ši kooperatinė pieno perdirbimo įmonė bus įsteigta, paskutinės abejonės išsisklaidė, kai praeitą savaitę iš Briuselio buvo gautas patvirtinimas, jog kooperatinės pieninės statybai bus suteikta parama. Šiai įmonei statyti iš viso bus skirta per 50 mln. Lt, iš jų beveik 48 mln. litų yra ES, o likusi dalis – valstybės biudžeto lėšos.
Sutartis dėl sklypų nuomos pasirašyta su Kauno laisvąja ekonomine zona, pradinės įmokos jau sumokėtos. Įmonės statybos darbai prasidės kitų metų pavasarį. Projekte numatyta, kad pieninės statyba iš viso kainuos per 80 mln. Lt. Vadinasi, reikės daugiau lėšų, nei skiriama iš ES fondų.
Trijų hektarų plote įsikursianti įmonė per parą iš pradžių bus pajėgi perdirbti 650 t, po plėtros – 1200 tonų pieno per parą. Visos jos akcijos privalės priklausyti tik pieno gamintojams. Šiuo metu yra 200 akcininkų, per dieną pagaminančių nuo 400 kg iki keliasdešimties tonų pieno.
Senosios perdirbimo bendrovės baiminasi konkurencijos ir tvirtina, kad naujai įmonei teks prisivilioti tiekėjus didesnėmis kainomis, o tai vėl lems pieno produktų kainų augimą ir jis guls ant vartotojų pečių.





Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.