Būkime atidūs grybaudami

Įsi­bė­gė­jus gry­ba­vi­mo se­zo­nui, tu­rė­tu­me bū­ti ati­dūs gry­bau­da­mi, pirk­da­mi gry­bus ir juos var­to­da­mi. Ma­ri­jam­po­lės vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, nei šiais, nei praė­ju­siais me­tais į gy­dy­mo įstai­gas ne­bu­vo kreip­ta­si dėl ap­si­nuo­di­ji­mų gry­bais. To­dėl vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai ti­ki­si, kad gy­ven­to­jai ir šiuo gry­ba­vi­mo se­zo­no me­tu rū­pin­sis ne kuo pil­nes­niais gry­bų krep­šiais, bet sa­vo svei­ka­ta ir gy­vy­be.

Ap­si­nuo­di­ji­mų kont­ro­lės ir in­for­ma­ci­jos biu­ro duo­me­ni­mis, 2007 m. vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo už­re­gist­ruo­ti 64 ap­si­nuo­di­ji­mų gry­bais at­ve­jai, 2008 m. – net 95, iš jų 2 žmo­nės mi­rė, 2009 m. – 89 at­ve­jai, iš jų 2 žmo­nės mi­rė.

Ap­si­nuo­dy­ti ga­li­ma su­var­to­jus nuo­din­gus ar­ba ne­tin­ka­mai pa­ruoš­tus gry­bus. Gry­bai yra sun­kiai virš­ki­na­mas mais­tas, to­dėl žmo­gus, su­val­gęs net ge­rų gry­bų, ga­li pa­si­jaus­ti blo­gai.

Ap­si­nuo­di­ję gry­bais žmo­nės ga­li su­si­rgti inks­tų ar ke­pe­nų ne­pa­kan­ka­mu.

Or­ga­niz­mo ap­nuo­di­ji­mo pa­sek­mės jau­čia­mos ga­na il­gai, o kar­tais tai ga­li baig­tis ir mir­ti­mi. To­dėl pa­ju­tus pir­muo­sius ap­si­nuo­di­ji­mo simp­to­mus klai­din­ga ma­ny­ti, jog jie iš­nyks sa­vai­me. Bū­ti­na ne­del­siant kreip­tis į me­di­kus.

Ap­si­nuo­di­jus nuo­din­gais gry­bais daž­niau­siai pa­ste­bi­mi žar­ny­no su­tri­ki­mai. Ga­li at­si­ras­ti bend­ras silp­nu­mas, py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, gal­vos, pil­vo skaus­mai, vi­du­ria­vi­mas, pa­kis­ti odos ir glei­vi­nės spal­va, re­tė­ti ar­ba, at­virkš­čiai, daž­nė­ti pul­sas, kvė­pa­vi­mas, pra­si­dė­ti trau­ku­liai. Nu­ken­tė­ju­sy­sis ga­li pra­ras­ti są­mo­nę.

Su­val­gius ne­tin­ka­mai pa­ruoš­tų gry­bų ga­li­ma su­si­rgti bo­tu­liz­mu. Li­ga pra­si­de­da stai­ga. Li­go­nį py­ki­na, džiūs­ta bur­na, api­ma silp­nu­mas, skau­da gal­vą, pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra. Vė­liau su­trin­ka re­gė­ji­mas, dve­ji­na­si aky­se, už­kren­ta vir­šu­ti­niai akių vo­kai. Ga­li su­trik­ti kvė­pa­vi­mas, ri­ji­mas. Ne­gy­do­mas li­go­nis ga­li mir­ti dėl kvė­pa­vi­mo cent­ro pa­ra­ly­žiaus.

In­ku­ba­ci­nis pe­rio­das daž­niau­siai trun­ka 12–24 val., kar­tais – 6–30 val. (pri­klau­so nuo tok­si­no do­zės). Li­gos su­kė­lė­jas – clost­ri­dium bo­tu­li­num. Žmo­gus ap­si­nuo­di­ja šios bak­te­ri­jos iš­skir­tu eg­zo­tok­si­nu.

Re­ko­men­duo­ja­ma:

• Rink­ti tik ge­rai ­žino­mus gry­bus. Rei­kia bū­ti ypač at­sar­giems ren­kant pie­vag­ry­bius, nes jie pa­na­šūs į blyš­kią­sias mus­mi­res. Ūmė­dės, ža­liuo­kės bei va­di­na­mie­ji „kal­po­kai“ itin leng­vai su­pai­nio­ja­mi su žals­vo­sio­mis mus­mi­rė­mis!

• Rink­ti tik jau­nus gry­bus, nes se­nuo­se, pe­rau­gu­siuo­se gry­buo­se ga­li bū­ti su­si­kau­pę daug nuo­din­gų jun­gi­nių.

• Su­rink­tus gry­bus rei­kia ap­do­ro­ti tą pa­čią die­ną. Nes­pė­jus gry­bų su­tvar­ky­ti iš kar­to, juos ge­riau­sia pa­skleis­ti plo­nu sluoks­niu vė­sio­je, ge­rai vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je. Ne­lai­ky­ti po­lie­ti­le­no mai­še­liuo­se ar plastiki­niuo­se in­duo­se, nes tuo­met gry­bai gen­da grei­čiau.

• Švie­žius gry­bus rei­kia val­gy­ti tik tin­ka­mai ap­do­ro­jus. Pir­miau­sia juos rei­kia kruopš­čiai nu­va­ly­ti ir nu­plau­ti, kad ne­lik­tų že­mių ir ki­tų ne­šva­ru­mų.

• Pa­ruoš­tus vė­les­niam var­to­ji­mui gry­bus lai­ky­ti vė­sia­me rū­sy­je ar­ba šal­dy­tu­ve nuo 0 iki +6 °C tem­pe­ra­tū­ros.

• Ne­pirk­ti tur­gu­je gry­bų kon­ser­vų, nes neaiš­ku, ko­kio­mis są­ly­go­mis ir kaip jie ga­lė­jo bū­ti pa­ga­min­ti. Be to, nie­kas ne­ga­li bū­ti tik­ras, kad, tar­ki­me, vie­toj ūmė­dės ne­pa­te­ko žals­vo­ji mus­mi­rė.

• Ne­pirk­ti ne­ži­no­mų, abe­jo­ti­nos ko­ky­bės, se­nų gry­bų!

Pa­ren­gė Dai­va KLI­MA­VI­ČIE­NĖ

Ma­ri­jam­po­lės vi­suo­me­nės

svei­ka­tos cent­ro
vyr. spe­cia­lis­tė ry­šiams
su vi­suo­me­ne