SAVAITĖS KLAUSIMAS

Ar nau­jiems moks­lo me­tams pra­si­dė­jus pri­si­me­na­te sa­vo mo­kyk­lą, mo­ky­to­jus?

Va­lė JA­SIO­NIE­NĖ, vil­ka­viš­kie­tė:

– Ap­lan­ko gra­žūs pri­si­mi­ni­mai apie nuo­sta­bią mo­ky­to­ją Li­lę Mi­ka­laus­kie­nę. Bu­vo sma­gu, kad ir duk­ra, ir sū­nus ge­rai mo­kė­si.

Da­nu­tė PET­RI­KIE­NĖ, vil­ka­viš­kie­tė:

– Dar tik me­tai, kai „ne­si­lie­čiu“ prie mo­kyk­los. Pa­ti 43 me­tus iš­dir­bau mo­ky­to­ja. Pri­si­me­nu vi­sus sa­vo mo­ky­to­jus, drau­gus. Ta­da bu­vo­me pra­sčiau ap­si­ren­gę, klum­pė­ti, bet la­bai no­rė­jo­me mo­ky­tis.

Vy­tau­tas SAN­KŪ­NAS, vil­ka­viš­kie­tis:

– Kaip ne­pri­si­min­ti Vir­ba­lyje mo­kiusios pir­mo­sios mo­ky­to­jos Balt­ru­šai­ty­tės? Lauk­da­vo­me su­si­ti­ki­mo su drau­gais, kve­pė­da­vo va­do­vė­liai. Juos pa­tys pirk­da­vo­me Ky­bar­tų kny­gy­ne.

Ma­ry­tė LIN­KE­VI­ČIE­NĖ, vil­ka­viš­kie­tė:

– Rug­sė­jo pir­mo­ji visada bu­vo svar­bi šei­mos šven­tė. Ta­da moks­lo me­tų pra­džia ne­bū­da­vo to­kia šven­tiš­ka. Pa­ty­rė­me ne­pri­tek­lių, bet bu­vo dva­si­nis ry­šys. Esu dė­kin­ga pir­ma­jai mo­ky­to­jai Ma­ri­jai Ve­ke­rio­tie­nei.

Al­gir­das KU­ČINS­KAS, ky­bar­tie­tis:

– Ap­lan­ko švie­sūs vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mai. Vi­sam gy­ve­ni­mui įstri­go pir­mo­sios mo­ky­to­jos Šo­py­tės iš­tar­ti pir­mi žo­džiai, iš­ve­džio­tos rai­dės. Mo­ky­to­jus ir mo­kyk­lą mes ger­bė­me.