Erkinis encefalitas gali paversti luošiu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Iš­gir­dę apie be­pra­si­de­dan­tį gry­ba­vi­mo se­zo­ną la­biau­siai su­ne­rims­ta me­di­kai, mat kas­met vis dau­giau ra­jo­no gy­ven­to­jų po er­kių įkan­di­mo su­ser­ga er­ki­niu en­ce­fa­li­tu. Ši klas­tin­ga li­ga vi­siš­kai svei­ką žmo­gų per po­rą mė­ne­sių ga­li pa­vers­ti luo­šiu.

Išau­go de­šim­te­rio­pai

Daž­nas tik mos­te­li ran­ka iš­gir­dęs apie tai, kad pra­mo­gos miš­ke ar pie­vo­se ga­li baig­tis la­bai liūd­nai, jei įsi­siurbs er­kė. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės pri­si­me­na, kai bū­da­mi vai­kais ne kar­tą ra­do įsi­siur­bu­sių er­kių ir nie­ko po to ne­nu­ti­ko. Skep­ti­kams rei­kė­tų pri­min­ti, kad Lie­tu­vo­je pir­mas er­ki­nio en­ce­fa­li­to at­ve­jis nu­sta­ty­tas tik 1953 m. Tuo­met su­si­rgi­mai šia klas­tin­ga li­ga bu­vo tik pa­vie­niai. Ser­ga­mu­mas pa­di­dė­jo 1975–1977 m. Ta­da su­si­rgo pus­šim­tis žmo­nių.

Ta­čiau da­bar­ti­niams in­fek­to­lo­gams šie skai­čiai at­ro­do juo­kin­gi, mat praė­ju­sį se­zo­ną ša­ly­je už­re­gist­ruo­ti jau 605 er­ki­nio en­ce­fa­li­to at­ve­jai. Šių me­tų sta­tis­ti­kos me­di­kai dar ne­tu­ri.

Gy­dy­to­jai tvir­ti­na, kad įti­kin­ti miš­kuo­se pra­mo­gau­ti mėgs­tan­čius žmo­nes skie­py­tis nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to – gan sun­ku. Jau vien to­dėl, jog dau­ge­lis re­zul­ta­to no­ri tuoj pat, be to, vak­ci­na – bran­gi (do­zė kai­nuo­ja apie 100 li­tų). Ta­čiau, anot in­fek­to­lo­gų, kai er­ki­niu en­ce­fa­li­tu su­ser­ga gi­mi­nai­čiai ar pa­žįs­ta­mi, skie­py­tis su­gu­ža vi­sa gi­mi­nė. Aki­vaiz­džiai su­si­dū­rus su li­ga bei jos pa­da­ri­niais, dau­giau ar­gu­men­tų ne­rei­kia.

Lie­ka in­va­li­dai

Dau­giau­sia er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ser­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nės (40–60 me­tų). Vai­kai iki 7 me­tų er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ne­ser­ga. Di­džiau­sias ser­ga­mu­mas – rugpjūčio–spalio mė­ne­siais.

Pir­miau­sia, praė­jus 7–14 die­nų po in­fe­kuo­tos er­kės įkan­di­mo, ga­li at­si­ras­ti į gri­pą pa­na­šių li­gos simp­to­mų: karš­čia­vi­mas, gal­vos skaus­mas, silp­nu­mas, rau­me­nų skaus­mas, šleikš­tu­lys, vė­mi­mas. Tai trun­ka 3–5 die­nas. Taip pa­si­ju­tę žmo­nės daž­niau­siai gy­do­si na­muo­se, ne­ga­la­vi­mus „nu­ra­šę“ per­ša­li­mui ar gri­pui.

Liūd­niau­sia, kad me­di­kus taip pat daž­nai su­klai­di­na to­kia li­gos ei­ga. To­dėl vi­suo­met bū­ti­na gy­dy­to­ją įspė­ti, jog jums bu­vo įsi­siur­bu­si er­kė. Mū­sų ra­jo­no me­di­kai, įta­rę er­ki­nį en­ce­fa­li­tą, li­gos diag­no­zei pa­tvir­tin­ti pa­cien­tą iš­siun­čia į Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kas, kur at­lie­ka­mi spe­ci­fi­niai ty­ri­mai.

Po pir­mo­jo „gri­po“ pe­rio­do pa­cien­tas tar­si pa­sveiks­ta ir 5–7 die­nas jau­čia­si ge­rai. Ta­čiau 20–30 pro­c. ligonių, praė­jus 2–4 sa­vai­tėms nuo už­si­krė­ti­mo, iš­si­vys­to ant­ro­ji li­gos sta­di­ja, pa­si­reiš­kian­ti karš­čia­vi­mu, aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, stip­riu gal­vos skaus­mu, vė­mi­mu. Šios sta­di­jos me­tu vi­ru­sas pa­ten­ka į sme­ge­nų dan­ga­lus, su­kel­da­mas me­nin­gi­tą, o kar­tais pa­sie­kia ir gal­vos bei nu­ga­ros sme­ge­nis. Me­nin­gi­tas diag­no­zuo­ja­mas 43–55 pro­c. li­go­nių, me­nin­goen­ce­fa­li­tas – 40–50 pro­c. Ypač pa­vo­jin­gas svei­ka­tai nu­ga­ros sme­ge­nų pa­žei­di­mas (mie­li­tas), kai jau ant­rą ar­ba tre­čią karš­čia­vi­mo die­ną ga­li­mi kak­lo ir pe­čių lan­ko rau­me­nų pa­ra­ly­žiai. Li­go­nis ne­ga­li pa­kel­ti ran­kos, ne­nu­lai­ko gal­vos. Dėl šios li­gos mirš­ta 1–4 pro­cen­tai su­si­rgu­sių­jų, 26–40 pro­cen­tams lie­ka il­ga­lai­kiai gal­vos skaus­mai, at­min­ties bei klau­sos pa­blo­gė­ji­mas, rau­me­nų silp­nu­mas ir pa­ra­ly­žius, pu­siaus­vy­ros ir koor­di­na­ci­jos su­tri­ki­mai bei kt. Net 20 pro­c. rau­me­nų pa­ra­ly­žių, at­si­ra­du­sių ūmi­nė­je li­gos sta­di­jo­je, iš­lie­ka vi­sam gy­ve­ni­mui. Aki­vaiz­dūs lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai pa­si­reiš­kia net 30 pro­c. per­si­rgu­sių­jų.

Gy­dy­mo nė­ra

Efek­ty­vaus er­ki­nio en­ce­fa­li­to gy­dy­mo nė­ra, nes dar ne­su­kur­ti rei­kia­mi vais­tai, nai­ki­nan­tys er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­są. Vie­nin­te­lė efek­ty­vi ap­si­sau­go­ji­mo nuo šios sun­kios li­gos prie­mo­nė – skie­pai. Skie­pi­ja­ma tri­mis vak­ci­nos do­zė­mis. Ant­ro­ji do­zė su­lei­džia­ma praė­jus 1–3 mė­ne­siams nuo pir­mo skie­pi­ji­mo. Tre­čio­ji do­zė su­lei­džia­ma praė­jus 9–12 mė­ne­sių po ant­ro­sios do­zės. Po 3 vak­ci­nos do­zių pa­ti­ki­mas imu­ni­te­tas su­si­da­ro 98 pro­c. pa­skie­py­tų as­me­nų. Vė­liau bū­ti­na re­vak­ci­na­ci­ja su­stip­ri­nan­čia vak­ci­nos do­ze: pir­ma in­jek­ci­ja – po tre­jų me­tų, po to – kas pen­ke­ri me­tai. Ge­riau­sia pir­mą ir ant­rą vak­ci­nos do­zę su­leis­ti žie­mą, kad di­džiau­sias ap­sau­gi­nių an­ti­kū­nų tit­ras su­si­da­ry­tų pa­va­sa­rį, kai er­kės suak­ty­vė­ja. Ta­čiau pra­si­dė­jus er­kių ak­ty­vu­mo pe­rio­dui tai­ko­ma ir pa­grei­tin­ta vak­ci­na­vi­mo sche­ma. Tuo­met ant­ro­ji vak­ci­nos do­zė lei­džia­ma po dvie­jų sa­vai­čių (jei ne­sku­bu – po mė­ne­sio).

Tiems, kas vis dėl­to ke­ti­na ri­zi­kuo­ti sa­vo svei­ka­ta ir ei­ti gry­bau­ti ne­pa­sis­kie­pi­ję, me­di­kai pa­ta­ria išė­jus iš miš­ko pir­miau­sia ap­si­žiū­rė­ti dra­bu­žius ir kū­ną. Mat ant kūno patekusi erkė dar apie valandą ieško tinkamos vietos įsisiurbti.