Vilkaviškio kultūros centre buvo pristatyta Vilkaviškio rajono garbės pilietės, mecenatės, dailininkės, mūsų rajone gimusios 85 metų Amerikos lietuvės Magdalenos Birutės Stankūnės-Stankūnienės knyga „Žiedais kaišytu nostalgijos keliu“.
Renginį vedęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas pasidžiaugė, kad tokie žmonės, kaip M. B. Stankūnė-Stankūnienė garsina mūsų miestą ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto vandenyno. Direktorius buvo ypač sužavėtas tuo, kad pristatomoje knygoje nemažai dėmesio skiriama Vilkaviškio krašto muziejui, įsikūrusiam Paežerių dvare.
Knygos sudarytoja menotyrininkė Vida Mažrimienė apžvelgė iškilios dailininkės kūrybą, pasakojo, jog parašyti tokį darbą reikia nemažai jėgų. „Visada sakau, kai gauni sunkią užduotį ir kai atsiduri tarp tokių iškilių asmenybių kaip M. B. Stankūnė-Stankūnienė – pats tobulėji, augi kaip žmogus“, – pasakojo V. Mažrimienė.
Knygoje „Žiedais kaišytu nostalgijos keliu“ gausu dailininkės biografijos faktų, jos paveikslų, jai rašytų įvairių žmonių laiškų.
„Kai manęs paklausia, ko esame turtingi, atsakau – žmonių. Tokios asmenybės kaip M. B. Stankūnė-Stankūnienė garsina savo miestą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai tikri krašto perlai“, – džiaugėsi sveikinimo žodį taręs Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas. Jis palinkėjo dailininkei ir toliau išlikti tokia pat kūrybinga, niekada nepristigti gražių idėjų.
„Aš labai myliu Lietuvos žmones ir didžiuojuosi, kad esu lietuvė“, – atviravo M. B. Stankūnė-Stankūnienė. Ji susirinkusiesiems papasakojo daugybę atsiminimų iš savo gyvenimo. Šmaikštūs, linksmi bei vaizdingi menininkės pasakojimai privertė klausytis ištempus ausis, nepraleidžiant nė vienos detalės.
„Prieš pradėdama tapyti, mėgstu skaniai pavalgyti, po to pailsiu, garsiai pasileidžiu muziką ir šokdama piešiu. Jei kas pamatytų, pagalvotų, kad esu beprotė“, – juokėsi Vilkaviškio garbės pilietė. Ji tikino, kad dieną laiko beprasme, jeigu nebūna nutapiusi nors vieno kūrinio. „Visada turiu tikslą ir mažais žingsneliais jo siekiu“, – tikino dailininkė. Ji visiems linkėjo būti draugiškiems vieni kitiems, nepamiršti aplinkiniams ištarti gerų žodžių. „Džiaukimės, kad esame lietuviai. Mūsų moterys – pačios gražiausios, o vyrai – įdomiausi“, – tvirtą nuomonę išreiškė M. B. Stankūnė-Stankūnienė.
Renginyje buvo pristatyta ir marijampoliečio žurnalisto Algio Vaškevičiaus knyga „Amerika: ir tolima, ir artima“. Autorius pasakojo apie savo keliones po galingiausią pasaulio valstybę, apie jos skurdą bei pasididžiavimus, apie savo apsilankymus milijardieriaus Donaldo Trumpo rezidencijoje ar pokalbius su buvusių JAV prezidentų Ronaldo Reigano bei Ričardo Niksono asmens sargybiniu.
„Labai svarbu, kad žmonės grįžtų į tėvynę, ieškotų savo šaknų bei domėtųsi praeitimi“, – apie Amerikos lietuvius kalbėjo žurnalistas A. Vaškevičius. Jis prisiminė, kai visai neseniai Vilkaviškyje buvo apsilankiusi septyniasdešimtmetė senolė, čia ieškojusi savo šaknų. Jos protėviai mūsų miestą paliko dar 1858 m., tačiau visą pasaulį apkeliavusi močiutė labai norėjo pamatyti ir savo giminaičių gimtinę.
Knygos „Amerika: ir tolima, ir artima“ autorius tikino, kad Vilkaviškio miestas užsienyje yra puikiai žinomas bei minimas geru vardu, ypač tarp žydų, kurie prieš karą čia sudarė gyventojų daugumą.
Renginyje koncertavo Vilkaviškio pradinės bei Klampučių pagrindinės mokyklų vaikai, miesto kultūros centro ansamblis „Svaja“.
Andrius GRYGELAITIS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.