Lietuvoje kasmet vis didesnę gyventojų dalį sudaro pagyvenę, t. y. 60 metų ir vyresni, žmonės. 2008 m. pradžioje pirmą kartą mūsų šalyje pagyvenusių žmonių skaičius viršijo vaikų iki 18 metų amžiaus skaičių. Pagyvenusių žmonių grupėje sparčiausiai daugėja 80 metų ir vyresnių gyventojų. Pagyvenusių moterų yra 1,8 karto daugiau negu vyrų.
Europos Sąjungos valstybėse narėse kas ketvirtas gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų, Lietuvoje – kas penktas. Prognozuojama, kad 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės (ES 27 – 30,4 proc.), o 80 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičius padidės 1,5 karto. Tikėtina, kad 2030 m. pradžioje vienam pagyvenusiam asmeniui teks 2 darbingo amžiaus asmenys (šiuo metu – 3).
2008 m. pagyvenusių žmonių namų ūkiuose pensijos ir pašalpos sudarė 68 proc. jų pajamų. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydis šių metų pradžioje buvo vidutiniškai 811 litų, tai 76 litais (10 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 40 proc. visų vartojimo išlaidų pagyvenę žmonės skyrė maistui.
Pažymėtina, kad daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. Metų pradžioje kompiuteriais naudojosi 8 proc., internetu – 7,6 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų (prieš metus – atitinkamai 6,6 ir 5,6 proc.). Europos Sąjungoje kompiuteriais naudojosi 23 proc., o internetu – 20 proc. tokio amžiaus gyventojų.
Pernai dirbo 186 tūkst. (53,1 proc.) 55–64 metų amžiaus gyventojų. Tai vienas iš aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES 27 – 45,6 proc.). Prieš 5 metus Lietuvoje dirbo 46,9 proc. šio amžiaus grupės gyventojų, o Europos Sąjungoje – 40,7 proc. 2008 m. sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus tebedirbo 30 tūkst. (5,6 proc.) gyventojų.
Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 258 tūkst. (2007 m. – 248 tūkst.) 65 metų ir vyresnių asmenų, arba kas antras šio amžiaus žmogus (iki 65 metų – kas penktas). Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos ligos (41 proc.), navikai (11 proc.), kvėpavimo sistemos ligos (7 proc.).
Pablogėjus sveikatai ypač aktualios tampa slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. 2008 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo 20,5 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų (2007 m. – 18,6 tūkst.). Medicininės reabilitacijos paslaugas 2008 m. gavo 21 tūkst. (2007 m. − 20,7 tūkst.) šio amžiaus gyventojų.
Padidėjo socialinių paslaugų namuose gavėjų skaičius. 2008 m. pagalbos ir socialinės globos namuose paslaugos buvo suteiktos 9,5 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tai 2,2 tūkst. daugiau nei 2007 m. Maždaug penktadaliu padaugėjo pensinio amžiaus asmenų, kurie dėl objektyvių priežasčių patys organizavosi aptarnavimą ir tam tikslui 0,6 tūkst. žmonių gavo pagalbos pinigus.
Negalintys savimi pasirūpinti pagyvenę žmonės apsigyvena globos įstaigose. 2008 metų pabaigoje senelių globos namuose gyveno 4,4 tūkst. 60 metų ir vyresnių gyventojų. Maždaug trečdalis senelių namų gyventojų buvo vieniši – neturėjo vaikų ir artimųjų.
Parengta pagal Statistikos
departamento informaciją
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.