Sunku suvokt, kad padalintas kelias,
Kad laiką reikia jau skaičiuot ir vienoje, ir kitoje erdvėj.
O širdyse – ne nuo rudens šalnų taip gelia,
Taip sopa, ima graudžiai taip skaudėt…
Rudenį mus palieka paukščiai, palieka laukų žaluma ir medžių lapai, nuvysta paskutiniai žiedai. Apsinuogina žemė, o gal ir mūsų sielos.
Šį rudenį paliko mus Mokytojas Vytautas Morkūnas. Greitais laiko žingsniais nuskubėjo į amžino gyvenimo nesenstančius namus. Sunki liga išplėšė iš mūsų bendruomenės puikų pedagogą, meno žinovą, aukštos dvasinės kultūros žmogų.
Vytautas Morkūnas gimė 1929 m. gegužės 8 d. Kaune. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijose, Kauno vidurinėje meno mokykloje. 1955 m. pradėjo dirbti Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje dailės mokytoju. Mokytojaudamas baigė Vilniaus dailės institutą ir įgijo dailės istorijos-pedagogikos specialybę.
Dirbdamas mūsų mokykloje Mokytojas padėjo rengti įvairias šventes, kūrė scenografijas. Subtilų pasaulio pajautimą jis stengėsi perteikti mokiniams. Ne vienas žinomas šalies menininkas yra buvęs Vytauto Morkūno mokinys. Mokytojo paskatinti savo gyvenimą su menu, kūryba susiejo ir Jo šeimos nariai – dukra Lilija, sūnus Julius, vaikaičiai Vytis, Giedrė, Marija.
Nors paskutiniu metu Mokytojas gyveno Vilniuje, vilkaviškiečiai jį prisimena su meile, pagarba ir dėkingumu.
Deja, šiandien liko tušti medžiai, išskrido Vilties paukščiai į erdvę anapus ribos. O šiapus – buvo ir bus kelias, kurį Mokytojas paženklino savo meile Gyvenimui.
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos
bendruomenė
Užsk.10 222





Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.