Pavardės nepasikeisi į tokią, kokios užsinorėsi

Birutė NENĖNIENĖ

Nori naujoviškų

Kazlauskienė, Jankauskienė, Petrauskienė, Stankevičienė, Paulauskienė – tokias Lietuvoje labiausiai pastaruoju metu paplitusias moterų pavardes nurodo Statistikos departamentas. Šalies civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai pastebi, jog pastaraisiais metais vis daugiau merginų tekėdamos renkasi neutralią pavardę su galūne „ė“.

Vilkaviškio civilinės metrikacijos skyriaus specialistės sakė, jog mūsų rajone šią naujovišką pavardės formą pernai pasirinko penkios ar šešios nuotakos. Per dešimt jaunųjų pasiliko dvigubą pavardę – savo mergautinę ir vyro su įprasta galūne „-ienė“.

„Pastaraisiais metais nepasitaikė, kad jaunos susituokusios moterys būtų nepatenkintos savo naująja pavarde“, – sakė skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Tilvikienė.

Keičia ir vyrai

Pavardę pasikeisti dažniausiai rūpi išsituokusioms moterims. „Pavyzdžiui, teismo sprendimu buvo palikta paskutinėje santuokoje užregistruota pavardė, nes moteris skyrybų proceso metu apie jos pakeitimą nepagalvojo ar pamiršo, bet po kiek laiko apsigalvojo, kad nepatinka. Kai išsituokusi moteris galutinai nusprendžia nenorinti turėti buvusio vyro pavardės, tada formuojame bylą ir pavardės pakeitimą patvirtina Teisingumo ministerija. Dažniausiai pageidaujama pasilikti savo mergautinę pavardę“, – aiškino specialistė.

Rečiau pavardes keičiasi vyrai. Dažniausia priežastis yra ta, kad nepatinka, jaučiasi nepatogiai. Į Vilkaviškio civilinės metrikacijos skyrių pastaruoju metu dėl pavardės pakeitimo kreipėsi keli vaikinai. Pavyzdžiui, vieno jų mama seniausiai išsituokusi su jo tėvu, susituokė su kitu, bet vaikas užaugo turėdamas rusišką savo nežinia kur esančio tėvo pavardę. Vaikinas, tapęs pilnamečiu, pasirinko savo senelio pavardę, kuri yra lietuviška, skambi ir jam graži.

Turi būti ryšys

Skyriaus specialistės atkreipė dėmesį, kad pavardės negalima keisti „iš lubų“, reikia, kad būtinai sietų artimos kraujo giminystės ryšys: tinka pasirinkti mamos mergautinę arba senelių pavardes. Taip numatyta įstatymuose todėl, kad žmogus neišsigalvotų ar nepasisavintų svetimos pavardės vien dėl to, kad ji jam patinka.

Dėl pavardės keitimo būna ir juokingų prašymų. „Tačiau įstatymas neleidžia nusileisti iki nesąmonių. Pavyzdžiui, pilietis Ašmonas panoro susitrumpinti pavardę iki „Aš“. Žmogui girdint susisiekėme su Teisingumo ministerija ir aiškiai išgirdome, jog tokios bylos neverta net pradėti, nes šio išskirtinio noro tikrai nepatenkins“, – prisiminė vieną atvejį G.Tilvikienė.

Nebūtinai iš meilės

Pasitaiko, kad vyrai tuokdamiesi pasirenka žmonos pavardę. „Tokiais atvejais, o jų rajone pasitaikė keletas, vyriškis turi keistis ne tik pasą, bet ir kitus dokumentus (vairuotojo teises, banko kortelę ir t. t.). Į duomenų bazę žmogus įrašomas nauja pavarde, bet asmens kodas išlieka. Pavyzdžiui, buvo koks nors Antanaitis, o persivardija į Petraitį, nes nuotaka Petraitytė. Jei jam reikėtų ateityje tvarkyti kokius nors paveldėjimo ar panašius dokumentus, reikėtų atlikti daugiau formalumų“, – aiškino specialistės.

Kiekvienas atvejis, kada tuokdamasis vyras nori keistis pavardę į žmonos, yra labai individualus. Specialisčių manymu, tai gali būti ir dėl socialinių, ir dėl teisinių priežasčių. Tačiau mažai tikėtina, kad vyras savo pavardę į moters keistų iš didelės meilės jai.

Būtinas atidumas

Civilinės metrikacijos skyriuje pastaruoju metu labai padaugėjo prašymų dėl vyresnio amžiaus žmonių pavardžių pataisymų. „Kai tik pradedami tvarkyti paveldėjimo dokumentai, prasideda bėdos. Tai vieno kurio artimo giminaičio pavardės forma skiriasi, tai kokia raidė „iškritusi“. Senais laikais raštvedyboje buvo priveliama daug klaidų, todėl dažnai brolių, seserų pavardės užrašytos skirtingos, o jie per visą savo amžių su tais skirtingumais buvo susigyvenę“, – aiškino G.Tilvikienė. Specialistė pabrėžė, jog ir dabar svarbu atkreipti dėmesį, kad asmens dokumentuose neliktų „nekaltų“ klaidelių.