Birutė PAVLOVIENĖ
Dailės akademijoje Vilniuje, jos Kauno fakultete ir laikinosios sostinės Menų kolegijoje studijuojantys buvę Vaikų ir jaunimo centro dailės studijos lankytojai gerai ir nežino, kelintą kartą jie grįžta į namus ne šiaip sau, kad mamos palepintų cepelinais ar kitais skanėstais. Atrodo, mažiausiai penktą sykį tradiciškai atsiskaityta savo miestui, draugams, pažįstamiems – Kultūros centre surengta studentų darbų paroda.
Pasak Dailės studijos vadovės Stasės Zelinauskaitės, vedusios šią jaunuomenę į meno pasaulį, tokio „suskridimo“ gali pavydėti net didieji miestai. Vilkaviškis gali didžiuotis, o ne vien klausytis priekaištų, adresuojamų dabar, atseit, niekam tikusiam jaunimui.
Kultūros centro darbuotoja Nijolė Skinkienė sakė, kad šiemet paroda ypač džiugina, nes studentai neišsigando nepatogumų, kuriuos kelia kultūros rūmų remontas.
Šį kartą parodos organizatore buvo Menų kolegijoje molbertinės tapybos restauravimą ir konservavimą studijuojanti Laura Kupčinskienė. Išvakarėse ji iki išnaktų triūsė parodų salėje komponuodama darbus, tarp jų – ir savus. Susirinkusieji į parodos atidarymą aikčiojo, kai Laura pasakojo apie ikonos kopiją, kurią padengė tikru auksu. Tiesa, žemos prabos, nes kol studentai tik mokosi restauruoti, brangesnio aukso nenaudoja.
Eglė Majauskaitė, dar mokydamasi Virbalio vidurinės mokyklos vienuoliktoje klasėje, buvo tapusi rajono jaunųjų dailininkų pavasario akademijos nugalėtoja. Dabar ji – Dailės akademijos Kauno fakulteto ketvirtakursė, studijuoja tekstilę, pagal mainų programą stažavosi užsienyje.
„Kai tik turiu galimybių, sėdu į žakardines stakles, dirbu labai daug“, – sakė mergina. Ji ir diplominį darbą pasirinko atlikti žakardinėmis staklėmis. Beje, studentė prisipažino, jog paskutinį semestrą išgyveno nemenką stresą, neapsispręsdama, ką darys. Įtampa dingo, kai laimėjusi konkursą gavo užsakymą sukurti tekstilės darbą interjerui. Nemažai atkaklumo Eglei teko parodyti, kol iš akademijos fondų atsiėmė savo trečiame kurse sukurtus gobelenus. Kai juos atgavo, prie vieno buvo prisegta etiketė, nurodanti kūrinio kainą – 200 eurų. Autorės pavardės – nė kvapo. Bet „europietiška“ etikete paženklintas gobelenas dabar tarp Eglės darbų, aišku, tik dar įdomesnis.
Nemažai Dailės studijos lankytojų pasirinkę stiklo studijas. Alina Bisikirskaitė sakė, kad šioje parodoje esanti labiau grafikė, o ne „stikliorė“. Ja laikoma tik Lietuvoje, o grafiką visai sėkmingai išbandė, kai pagal mainų programą mokėsi užsienyje. Lankytojų „teismui“ Alina pateikė ir kavinei sukurto šviestuvo projektą.
Dailės akademijos stiklo specialybės pirmakursė Aida Durneikaitė sakė, kad jai dar anksti kalbėti apie kokius nors pasiekimus, bet tikisi, kad vienintelis parodai pateiktas darbas – balto stiklo žvaigždė neliks nepastebėta.
Puošnumu parodoje dėmesį patrauks keramiką Kauno kolegijoje jau baigusios Giedrės Žakelytės darbai. Originalumu – grafinį dizainą Dailės akademijoje studijuojančios Živilės Januškaitytės sukurtas puodelių laikiklis (iškart net nesuprasi, kas tai).
Keramikas, Dailės akademijos magistrantas Andrius Janulaitis, turintis ir asmeninį internetinį „puslapiuką“, jame prisistato kaip žmogus, „susirgęs rimta, nepagydoma liga – potraukiu skulptūrinėms formoms ir ugniai“. Parodai pateiktas jo bakalaurinis darbas reikalauja ypatingos aplinkos. Čia jis paprasčiausiai paguldytas ant grindų.
Pristatydamas savo kūrinį, Andrius jį vadino ir „Lavonu“, ir „Žmogumi-dėže“. Norint suprasti, kas užkoduota meniniu sprendimu, reikia perskaityti greta padėto rašto tekstą.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.