Runkelių kare delsimas naudingas tik cukraus fabrikui

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ketvirtadienį vykusiame visuotiniame žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ susirinkime vienbalsiai buvo pasisakyta už UAB „Arvi cukrus“ restruktūrizaciją. Mat didesnės kainos fabrikas nepasiūlė, į kompromisus nėjo, tad dauguma kooperatyvo narių cukrinių runkelių nusprendė neauginti ir fabrikui nugaros nelenkti. Šiuo metu rūpinamasi leidimais piketui prie fabriko surengti.

Palaikė apskrities
viršininkas

Norėdama nušviesti realią situaciją, žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdyba praeitą savaitę susitiko su žurnalistais iš įvairių televizijų ir spaudos leidinių. Kooperatyvo vadovė Vida Svotienė sakė norinti, kad visi sužinotų, kokia yra padėtis derantis su fabriku ir kokios nuotaikos vyrauja tarp Suvalkijos cukrinių runkelių augintojų. Spaudos konferencijos dalyviai rinkosi Marijampolės apskrities viršininko administracijos patalpose, kurias geranoriškai suteikė žemdirbiams pritariantis ir juos palaikantis apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius.

Negavo jokių raštiškų
garantijų

– Šiandien mums reikalinga kaina, sąlygos ir garantijos, – sakė vilkaviškietė V.Svotienė. – Garantijos mes prašėme nors 7–8 metams, kad galėtume be baimės investuoti į cukrinių runkelių verslą, bet niekas su mumis rimtai nesikalbėjo.

Pasak kooperatyvo valdybos, belstis į fabriko vartus pradėta jau nuo šių metų pradžios. Siekta derybų, bet viskas, kas gauta iš fabriko, – tik pažadai be jokių konkrečių garantijų, raštiškų pasižadėjimų ir realių, ūkininkams priimtinų kainų.

Cukraus kaina turėtų kilti

Kol vyko derybos, UAB „Arvi cukrus“ vadovas per savo viešųjų ryšių tarnybą platino pranešimus apie tai, jog iš šio verslo trauktis neverta. Fabriko direktorius įsitikinęs, kad šiuo metu pasitraukti iš cukraus rinkos – nenaudinga, o gaminti cukrų bus pelninga ir ateityje.

– Cukrinių runkelių derlius nuo 1994 metų vidutiniškai didėjo 2,1 t/ha kasmet – nuo žemiausio 20 t/ha iki 50 t/ha. Kartu baltojo cukraus derlius padidėjo 0,38 t per metus – nuo žemiausio 3 t/ha iki beveik 9 t/ha. Jau šiandien cukraus kainos mažmeniniuose prekybos tinkluose kyla, kadangi jį tenka parsigabenti vis iš toliau ir su atitinkamai didesniais pridėtiniais kaštais. Tad neišvengiamai kils ir cukrinių runkelių supirkimo kainos, – sakė UAB „Arvi cukrus“ direktorius G.Vaitkūnas.

Stabilios pajamos ar
nuostolis?

Direktoriaus nuomone, daugelio kitų kultūrų pasaulinės kainos labai svyruoja, todėl prasminga atitinkamą auginamo ploto dalį skirti kultūrai, kuri turi garantuotas kainas. Žieminių rapsų, žieminių kviečių ir miežių kainos 2007-ųjų rudenį pasiekė rekordinį lygį. Priežastis – nederlingi metai, padidėjęs suvartojimas, labai mažos atsargos ir spekuliacijos žaliavų rinkose. Ekspertai vertina, kad jau nuo 2009 m. nusistovės žemesnis kainų lygis. Javų auginimo klimatinė zona ir jų auginimo išplėtimo galimybės kur kas didesnės nei cukrinių runkelių, nes yra daug javams auginti tinkamų plotų tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyninėse šalyse. Tai – svarbi prielaida kainų kritimui jau artimiausioje ateityje. O minimali runkelių kaina yra žinoma ir garantuota iki 2014 m. Cukriniai runkeliai, pasak direktoriaus, suteikia stabilias pajamas, lyginant su alternatyviomis kultūromis. Marijampolės zona yra pati palankiausia Lietuvoje auginti cukrinius runkelius.

Rizikavo pirkdami
papildomą kvotą

Fabrikas investavo į naujos papildomos kvotos išpirkimą – nupirkta papildoma 8000 t balto cukraus gamybos kvota. Pasak G.Vaitkūno, įmonės savininkai, pirkdami papildomą kvotą, rizikuoja kur kas daugiau negu patys žemdirbiai, nes ji gali atsipirkti įtemptai dirbant tik tolimoje ateityje.

Deja, kad ir kaip būtų gundomi žemdirbiai publikacijomis spaudoje, vis dėlto realybė kitokia. Su žemdirbiais direktorius kalba grubiai ir, kaip jau rašėme, net ignoruoja iš anksto sutartus susitikimus.

Paklaustas, kodėl taip elgiasi, per savo viešųjų ryšių specialistus G.Vaitkūnas „Santakai“ elektroniniu paštu atsakė: „Tuo metu įtemptai dirbome papildomos kvotos išpirkimo klausimu, nežinojome visų savo galimybių ir neturėjome daug atsakymų. Darėme viską, kad galėtume supirkti cukrinius runkelius kuo aukštesnėmis kainomis. Šiuo metu vykdome derybas su cukrinių runkelių augintojais, ieškome abipusiai naudingų sprendimų.“

Į klausimą, ar G.Vaitkūnas garantuoja, kad cukrinių runkelių supirkimo kainos ateityje kils, atsakyta: „Lyginant su minimalia supirkimo kaina, ji jau yra aukštesnė negu minimali nustatyta Europos Sąjungos cukrinių runkelių supirkimo kaina.“ Direktorius yra įsitikinęs, kad cukrinių runkelių kaina ateityje kils.

Deja, jokių raštiškų garantijų nepateikta.

Reikalauja realybę
atitinkančios kainos

Kol fabriko direktorius bandė visokiais būdais įtikinėti žemdirbius, kurie nežino tikrosios padėties, kooperatyvas užsakė vienos tonos cukrinių runkelių savikainos tyrimus Žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Apskaičiavimai parodė, jog, norint užauginti tokį kiekį saldžiųjų šakniavaisių, reikia investuoti 110 litų iš savo kišenės. O fabrikas po paskutinių derybų siūlo varganus 100 litų ir į tolimesnes derybas nesileidžia.

Kooperatyvo paskaičiavimu, kad neliktų nuskriausti ūkininkai, šiuo metu už cukrinius runkelius turėtų būti mokama 178,25 Lt/t (150 litų – kintama kainos dalis, kuri priklausys nuo infliacijos, 28 Lt – pastovioji dalis už restruktūrizaciją, išdalyta po lygiai septyneriems metams).

Deja, kovo pradžioje vykusiose derybose su cukraus fabriko direktoriumi Gintaru Vaitkūnu susitarti nepavyko. Pasak kooperatyvo narių, šis netgi piktai išgujo juos iš kabineto, išgirdęs keliamus reikalavimus.

Ūkininkams apsispręsti laiko nelieka

Pasak cukrinius runkelius auginančio Žvirgždaičių kaimo (Šakių r.) ūkininko Aleksandro Stonkaus, fabrikas tyčia vilkina laiką, mat iki apsisprendimo pabaigos ūkininkams beliko keletas savaičių (terminas baigiasi kovo 31 d.). Šitie metai apsispręsti cukrinių runkelių augintojams – paskutiniai, vėliau jie nieko negaus, nors fabrikas ir restruktūrizuosis. Pastarajam apsispręsti, pasak A.Stonkaus, dar duoti ir kiti metai.

– UAB „Arvi cukrus“ suinteresuotas išlikti, mat nuo 2010 metų neužsidarę fabrikai įgaus teisę rafinuoti pigią cukrašvendrių žaliavą, – sakė A.Stonkus. – Todėl ir norima užmigdyti ūkininkų budrumą, kad šie neatsisakytų auginti cukrinių runkelių ir fabrikui netektų užsidaryti. Jokių garantijų ūkininkui nesuteikiama, kad vėliau ramiai būtų galima pasakyti, jog jo paslaugų jau nebereikia.

Ragino būti vieningus

Kooperatyvo nariai vienu balsu tvirtino, kad reikia būti vieningiems ir atsisakyti auginti nepelningą kultūrą. Tada žaliavos negaunantis fabrikas būtų priverstas užsidaryti, o ūkininkai galės gauti didesnes restruktūrizacijos išmokas ir nesukti sau galvos, kaunantis su fabriku.

ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdyba informavo, kad tokiomis sąlygomis, kokias dabar siūlo fabrikas, runkelių neaugins 80 procentų kooperatyvo narių, kurių rankose – per 100 tūkst. tonų kvotos.

– Blogiausia, kad pagalius į ratus mums kaišioja Žemės ūkio rūmai, – sakė valdybos narys Raimundas Valuckas. – Rūmų pirmininko pavaduotojas Pranas Žymančius pasirašė sutartį cukriniams runkeliams, nors niekada prieš tai jų neaugino ir nežino, ką tai reiškia.

Apie tokį ŽŪR vicepirmininko elgesį valdyba pranešė Žemės ūkio ministerijai ir Žemės ūkio rūmų pirmininkui Broniui Markauskui.

Nepaisant visų sunkumų, atrodo, kad Suvalkijos cukrinių runkelių augintojams pavyko solidarizuotis ir vieną kartą parodyti fabrikui savo „nagus“. Beliko tik aptarti paskutines smulkmenas.

Negaudamas žaliavos fabrikas bus priverstas mokėti nemažas baudas Europos Sąjungai už kvotos nevykdymą.