Švietimo skyriaus vadovas su Vilkaviškiu neatsisveikina

Eglė KVIESULAITIENĖ

Penk­ta­die­nį de­šimt­me­tį ra­jo­no Švie­ti­mo sky­riui va­do­va­vęs Arū­nas Ser­nec­kas šias pa­rei­gas ėjo pa­sku­ti­nę die­ną.

Po dar­bo ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės va­do­vai, ko­le­gos iš Švie­ti­mo sky­riaus, ki­tų sky­rių dar­buo­to­jai rin­ko­si į Sa­vi­val­dy­bės sa­lę pa­dė­ko­ti A.Ser­nec­kui už ge­rą dar­bą, pa­gar­bą ko­lek­ty­vui, nau­jo­ves, ku­rias jam pa­vy­ko įdieg­ti per va­do­va­vi­mo me­tus. Sa­vi­val­dy­bės va­do­vai įtei­kė sim­bo­li­nę do­va­ną, ku­ri bu­vu­siam Švie­ti­mo sky­riaus va­do­vui tu­rė­tų pri­min­ti čia iš­dirb­tą lai­ką.

Ra­jo­no me­ras A.Ba­gu­šins­kas ap­gai­les­ta­vo, kad Sa­vi­val­dy­bę ir ra­jo­no švie­ti­mo sis­te­mą pa­lie­ka pui­kus dar­buo­to­jas, atė­jęs sky­riui va­do­vau­ti pa­čiais dar­bin­giau­siais sa­vo am­žiaus me­tais – tuo­met, kai jam bu­vo šiek tiek per tris­de­šimt. Per dar­bo de­šimt­me­tį A.Ser­nec­kui pa­vy­ko įgy­ven­din­ti daug pla­nų ir idė­jų ra­jo­no švie­ti­mo sis­te­mo­je, su­kur­ti ai­bę pro­jek­tų, at­ne­šu­sių aki­vaiz­džią nau­dą ra­jo­no mo­kyk­loms.

At­sis­vei­ki­ni­mo me­tu kal­bė­ju­si Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos ve­dė­ja D.Vilt­ra­kie­nė pri­si­mi­nė A.Ser­nec­ko dar­bo pra­džią, kai jis, dar bū­da­mas stu­den­tas, dir­bo vai­kų poil­sio sto­vyk­lo­je. Jau ta­da D.Vilt­ra­kie­nė sa­kė pa­ste­bė­ju­si iš­skir­ti­nius bū­si­mo pe­da­go­go ga­bu­mus – jį vi­suo­met bu­vo ap­spi­tę vai­kai. Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos ve­dė­ja sa­kė pa­si­ge­sian­ti ko­lek­ty­ve dė­me­sin­go, žmo­giš­ko va­do­vo.

A.Ser­nec­kas dė­ko­jo ko­le­goms ir ra­jo­no va­do­vams, po­li­ti­kams už pa­lai­ky­mą, ku­rio su­lauk­da­vo dar­be, kai rei­kė­da­vo „pra­stum­ti“ sa­vo idė­jas, ra­jo­no Ta­ry­bos spren­di­mus, lie­čian­čius švie­ti­mo sis­te­mą.

Pa­rei­gas pa­li­kęs Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas sa­kė ap­gai­les­tau­jąs, kad jam ne­pa­vy­ko su­dė­ti vi­sų taš­kų spren­di­muo­se dėl Vil­ka­viš­kio gim­na­zi­jos stei­gi­mo bei dėl jau­ni­mo mo­kyk­los Gied­riuo­se. Ta­čiau be­li­kę pa­sku­ti­niai žings­niai, ku­riuos, ti­kįs, įgy­ven­dins jo ko­le­gos.

Pir­ma­die­nį Kau­ne „Švie­sos“ lei­dyk­lo­je vy­riau­siosios re­dak­to­rės pa­va­duo­to­ju pra­dė­jęs dirb­ti A.Ser­nec­kas sa­kė se­niai jau­tęs, kad iš­si­sė­mė ir švie­ti­mo sis­te­mo­je ne­be­tu­rįs pa­sa­ky­ti nie­ko nau­jo. Kar­je­ros, sa­kė, nie­ka­da ne­sie­kęs ir daž­nai mėg­da­vęs kar­to­ti fra­zę, kad, šian­dien bū­da­mas ve­dė­ju, ry­toj ga­li tap­ti šla­vė­ju. To­dėl gan leng­vai „už­ki­bo“ už va­sa­rą į jo elekt­ro­ni­nį pa­štą at­siųs­tos an­ke­tos su nau­jo dar­bo pa­siū­ly­mu Kau­ne. Juo la­biau kad dar­bas nė­ra vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­mas ir sve­ti­mas – „Švie­sa“ lei­džia va­do­vė­lius, ki­tą mo­ko­mą­ją, me­to­di­nę, pa­žin­ti­nę, iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo li­te­ra­tū­rą, kny­gas tė­vams, pe­da­go­gams.

Kad pa­tek­tų į nau­jas pa­rei­gas, A.Ser­nec­kas da­ly­va­vo net ke­liuo­se at­ran­kos eta­puo­se Kau­ne ir Vil­niu­je. Tik lapk­ri­čio pa­bai­go­je su­ži­no­jo, kad bus priim­tas ir ku­ruos is­to­ri­jos, gam­tos ir tiks­lių­jų moks­lų va­do­vė­lių lei­dy­bos rei­ka­lus. „Švie­sos“ lei­dyk­los vy­riau­sio­sios re­dak­to­rės pa­va­duo­to­jas pri­va­lės sek­ti švie­ti­mo sis­te­mos po­rei­kius bei po­ky­čius ir spręs­ti, ko­kie va­do­vė­liai tu­rė­tų bū­ti lei­džia­mi.

Nors stu­di­juo­da­mas A.Ser­nec­kas sva­jo­jo tap­ti is­to­ri­jos mo­ky­to­ju, juo dir­bo gan neil­gai – tre­jus me­tus. Po to po­rą me­tų te­ko ei­ti Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­to pa­rei­gas ir ne­tru­kus tap­ti ve­dė­ju. Nors ir tol­da­mas nuo vai­kys­tės sva­jo­nių, A.Ser­nec­kas sa­ko ne­ži­nąs, ar ka­da nors ne­sug­rį­šiąs at­gal į mo­kyk­lą.

Pa­lik­ti Vil­ka­viš­kio il­ga­me­tis Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas ir kny­gos apie Vil­ka­viš­kį „Dvi­žie­dė le­li­ja“ bend­raau­to­rius ne­si­ren­gia. Iš na­mų, ku­riuos tik prieš ke­le­tą me­tų bai­gė įsi­reng­ti, į dar­bą lei­dyk­lo­je jis ža­da va­ži­nė­ti kas­dien.

Vil­ka­viš­ky­je jo šak­nys, na­mai, šei­ma, ku­riai tė­čio ap­si­spren­di­mas keis­ti dar­bą su­kels dau­giau bui­ti­nių rū­pes­čių.

– Esu pa­skai­čia­vęs, kad po ke­le­rių me­tų ra­jo­ne pra­dės trūk­ti is­to­ri­jos mo­ky­to­jų. Jo­kiu bū­du sa­vęs neį­si­vaiz­duo­ju dar dvi­de­šimt­me­tį va­ži­nė­jan­čio į Kau­ną. Kol kas ne­mąs­tau ir apie ga­li­my­bę gy­ven­ti ki­tur. Gy­ve­ni­mas – toks da­ly­kas, kad jo ne­ga­li su­pla­nuo­ti, – šyp­so­da­ma­sis sa­kė to­li­mų atei­ties pla­nų ne­ku­rian­tis ir su Vil­ka­viš­kiu dar neat­sis­vei­ki­nan­tis A.Ser­nec­kas.