Be maisto žmogus gali išgyventi savaites ar net mėnesius, o be vandens – vos keletą dienų. Vanduo sudaro 60–70 proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Per savo gyvenimą išgeriame apie 70 tonų vandens. Geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus, bet jei jis užterštas, gali tapti ligų priežastimi.
Pats nesaugiausias mūsų šalyje šiandien yra šulinių vanduo. Šulinių vanduo gali būti užterštas nitratais, nitritais ir įvairiais mikroorganizmais. Pastaruosius įveikia ir žarnyno ligų išvengti padeda vandens virinimas, tačiau nitratų ir nitritų tai nesunaikina.
Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinant, nei plačiai reklamuojamais buitiniais vandens filtrais. Nitratai ypač pavojingi nėščiosioms, naujagimiams, vaikams, žmonėms, sergantiems infekcinėmis, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. Naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį yra pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Alvito pagrindinės mokyklos savanoriškojo darbo grupelė, vadovaujama biologijos mokytojos L.Bačinskienės, šachtinius šulinius pradėjo tyrinėti dar 2004 m. Mokiniai įsitraukė į projekto „Šachtinių šulinių vandens kokybės savanoriškas monitoringas Marijampolės apskrityje“ veiklą.
Šiemet dar kartą atlikome tyrimus Alvito, Čyčkų, Patunkiškių, Maldėnų kaimuose. Pakartotinai ištyrėme 41 šulinį, naujai – trijų šulinių vandenį. Tyrimo metu nustatinėjome pH, nitratų, nitritų kiekį, amonio jonus, vandens kietumą, sanitarinę būklę ir taršos šaltinius. Atkreipėme dėmesį į tai, ar tirtų šulinių vanduo tinkamas vartoti kūdikiams, nėščioms moterims.
Rezultatai nudžiugino ir nerimą dėl pavojaus sveikatai nuvijo šalin. Džiugu, kad gyventojų šulinių sanitarinė būklė gera, šuliniai uždengti, aplinka apie šulinius tvarkinga, laikomasi reikalavimų, pašalinti pirmojo tyrimo metu pastebėti trūkumai.
Kalbant apie cheminius vandens tyrimo rezultatus reikėtų pasakyti, kad šulinių vandenyje nitratų kiekis sumažėjęs (11 šulinių nitratų nerasta, 12 nesiekia normos, 6 atitinka leistiną normą). Daugiausiai nitratų – 500 m/l – rasta trijuose šuliniuose. Didžiausias nitratų kiekis vandenyje rastas Alvito kaime.
Nitritų visiškai neaptikta 23 šuliniuose, o visuose kituose kiekis 100 proc. atitiko leistiną normą. Vandens pH rodiklis atitiko leistiną normą visuose šuliniuose.
Ištyrę vandens kietumą nustebome, kad tik 7 šuliniuose rezultatai atitiko normą. Kiečiausias vanduo rastas Maldėnų kaime (19,6).
Amonio jonai rasti 7 šuliniuose, bet nė viename šulinyje neviršijo normos.
Taip pat labai svarbu buvo ištirti ir perspėti gyventojus apie šulinių vandens tinkamumą vartoti kūdikiams ir nėščioms moterims. Iš visų tirtų šulinių šešiuose vanduo netinkamas naudoti, bet šiose šeimose kūdikių nėra.
Antrasis mūsų darbo etapas – gyventojų šviečiamoji veikla. Apie kiekvieno gyventojo šulinio tyrimo rezultatus informavome asmeniškai išnešiodami tyrimo rezultatų duomenis. Iškilus įvairiems klausimams, papildomai teikėme informaciją gyventojams.
Aplink mūsų mokyklą esančių kaimų gyventojai dabar gali ramiai vartoti savo šulinių vandenį – grėsmės nėra. Tačiau nereikėtų užmiršti, jog tai – laikinas dalykas, jei neprižiūrėsime šulinio, netirsime jo vandens būklės, nekreipsime dėmesio į vandens kokybės pakitimus. Juk vanduo – gyvybės šaltinis, todėl mes turime nuolat rūpintis jo švarumu, kad nesusirgtume.
Ingrida BAČINSKAITĖ
Pradinių klasių mokytoja,
projekto dalyvė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.