Ilgaamžė senelė – žvali ir skaito be akinių

Birutė NENĖNIENĖ

Šešerius metus Gudkaimio senelių globos namuose gyvenanti Marija Karalienė rugsėjo 6-ąją galėjo pasijausti kaip tikra karalienė. Nuo pat ryto močiutė sulaukė daug šiltų sveikinimų savo 103-ojo gimtadienio proga.

Kai kartu su Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja D.Grabauskiene, administracijos direktoriaus pavaduotoju S.Vabalu, Kybartų seniūnu K.Rakausku ir socialine darbuotoja V.Uldinskiene pravėrėme močiutės kambario duris, ji akis pakėlė nuo naujausio „Santakos“ laikraščio. Jį padėjusi į šalį ir priėmusi gėles bei sveikinimo žodžius, senolė susigraudino dėl kelių dalykų. Apie tai ji išsipasakojo netikėtiems svečiams.

Rajono laikraštį Marija prenumeruojasi ir visą nuo pradžios iki paskutinio puslapio perskaito todėl, kad dėl klausos sutrikimų yra praradusi galimybę bendrauti su žmonėmis. Pusgarsis laikraščio skaitymas jai pakeičia pašnekesius su kaimynėmis, be to, naujienas sužino šalia lovą turinti, beveik nereginti Natalija Vaškelienė.

Ant Marijos Karalienės stalelio puikavosi raudonų rožių puokštė. Ryte atėjusi į valgyklą pusryčiauti rado jomis papuoštą savo stalą. Po to sulaukė valgyklos personalo ir namų gyventojų sveikinimų. „Kadangi žinau, jog ji negirdi, tai priėjęs pabučiavau į skruostą, kad patirtų šilumą. Mano pavyzdžiu pasekė visi kiti pusryčiavę, todėl mes visi Karalienę išbučiavome“, – vėliau pasakojo Globos namų gyventojų tarybos pirmininkas Juozas Markauskas. Vyriškis dar prisiminė, kokia laiminga buvo ši moteris, kai taip pat Globos namuose švęsto jos šimtojo gimtadienio proga apgobė ir padovanojo savo velionės žmonos gražiausią skarą.

Tada močiutė Marija, kitų namų gyventojų stebima, su vieninteliu išaugintu savo sūnumi Juozu sušoko valsą.

103-ojo gimtadienio dieną nuo pat ryto M.Karalienė dairėsi pro langą, laukdama sūnaus, ir vis kartojo, kad jis atvažiuos. Pati savo nerimą sklaidė svarstydama, jog jam, ūkininkui, be to, taip pat ne jaunikliui, o 72-ejų sulaukusiam, darbų marios. Bet motinos nuojauta neapvylė – dar priešpiet jis kartu su žmona, nešini puokšte rožių, tortu bei šventu paveikslu, suko pas ją.

Išklausyti močiutės gyvenimo istoriją reikėtų daug laiko, o jai pagarsinti – daug vietos. Gimė ji Paprūsėje, jau išnykusiame Sakalupių kaime, yra baigusi mokyklos du skyrius, ilgus metus gyveno Gudkaimyje. Jos gyslomis teka vokiško kraujo, iš kalbos reikėtų suprasti, jog mama buvo už lietuvio ištekėjusi vokietė. Po karo giminystės ryšio vedama mama su jos broliu išvyko į Vokietiją. Šeima ir giminės išsiskirstė ir pasiklydo dviejose šalyse, bendravimo saitai nunyko. Todėl dabar garbaus amžiaus sulaukusi Marija mažai turi artimų žmonių, savomis laiko ir kartais aplankančias buvusias kaimynes, ir Globos namų socialines darbuotojas.

Močiutė jau senokai palaidojusi vyrą. Į Globos namus pasiprašė, kai sūnui taip pat pasidarė sunku ja deramai rūpintis.

Čia moteris jaučiasi gerai. Atostogaujantį direktorių vaduojantis buities sektoriaus vadovas Gintautas Barkauskas pasakojo, jog senutė visada palaiko gerą nuotaiką, labai rūpinasi švara, tvarka, ypač asmenine higiena, dar ir nosinaitę ar kokį drabužėlį prasiskalbia. Ir į tualetą nueina, ir į valgyklą laiptais nusileidžia. Gražiausia tai, kad Marija Karalienė skaito be akinių

Nežinia, kada Globos namuose apsigyvens kitas toks žvalus ilgaamžis. Birželio mėnesį numirė 99-erius metus išgyvenęs vienas pirmųjų šios įstaigos gyventojų Stasys Švedas. Šiuo metu iš Gudkaimyje gyvenančių 64 senelių 18 yra sulaukę 85-erių metų ir vyresni. Yra gimusių 1911, 1912, 1916 metais. Apie trečdalis čia gyvenančių senelių prikaustyti prie lovos.