Tapkime draugais!

Kai artimas žmogus šeimą išmaino į alkoholį…

Paskelbė:

Paskelbta:


„Mano tėtis alkoholikas. Tačiau pats to nesupranta ir nepripažįsta, nors nė vienos dienos negali ištverti be taurelės ar poros butelių alaus. Bandėme su juo ir gražiuoju, ir piktuoju šnekėti, slapta vaistus girdyti bandėme – niekas nepadėjo. Tėvai jau seniai stovi ant skyrybų slenksčio, tačiau dar nežengia to žingsnio, nors kartais taip norisi, kad imtų ir išsiskirtų. Galbūt taip būtų geriau? Aišku, man gaila tėčio (kas juo pasirūpins?), bet gaila ir mamos. Sunku matyti, kaip ji kankinasi, nervinasi ir aukoja savo gyvenimą.

Kai tėvas prisigeria, aš jo nebepažįstu. Jis pasidaro irzlus, priekabus, bamba dėl visokių smulkmenų, tampa piktas. Anksčiau to niekada nebūdavo… Nors jį ir myliu, tačiau tokiu elgesiu jis atstumia mane, tarsi verčia bėgti iš namų, bėgti bet kur, kad tik nereikėtų jo tokio matyti. Tačiau gaila palikti vieną mamą, todėl lieku ir kenčiam kartu. Ir, atrodo, kuo toliau, tuo tampa vis blogiau…“

Alkoholizmas niekada nėra tik vieno žmogaus problema. Kai išgerti mėgstančiam asmeniui ilgainiui atsiranda šios ligos požymių, jo aplinkos žmonės – šeima, draugai, bendradarbiai – taip pat kenčia nuo šios vis didėjančios problemos. Artimųjų gyvenimo kokybė blogėja. Dėl šios priežasties pagalba reikalinga ne tik priklausomam nuo alkoholio žmogui – tai visos šeimos liga, todėl negalima nuolat rūpintis tik tuo, kuris vartoja alkoholį, paliekant kitus šeimos narius be dėmesio.

Šeimos nariams tenka tam tikri vaidmenys dramoje, vykstančioje dėl nesaikingai alkoholį vartojančio žmogaus. Ilgainiui visas jų gyvenimas bei elgesys tampa priklausomas nuo geriančiojo pakilimo bei nuosmukio tarpsnių. Kiekvieno šeimos nario gyvenimo turinys ir kokybė vis labiau priklauso nuo alkoholiko būsenos. Jo artimieji tarsi pamiršta savo gyvenimą ir ima gyventi pagal priklausomo nuo alkoholio žmogaus diktuojamas sąlygas.

Pradžioje šeima stengiasi palaikyti įsitikinimą, kad jokios bėdos nesama ir kad ji tuoj praeis. Artimieji pasiaukoja dėl girtaujančio asmens, saugo ir rūpinasi, verčia jį rimtai pasižadėti negerti, bet viskas veltui. Šeima vis labiau įtraukiama į melo, saviapgaulės ir baimės tinklą. Meilė ir saugumas iš jų gyvenimo pamažu dingta. Jų vietą užima tarp šeimos narių ir geriančiojo įsiplieskianti neapykanta ir panieka. Žmonės išsenka, sugriūna jų dvasinė pusiausvyra, fizinė sveikata.

Šeimos nariai turėtų suprasti, jog neverta priklausomą nuo alkoholio žmogų tikinti, barti, jam pamokslauti, maldauti ar kažką dėl jo daryti. Tegul jis geria ir pats atsako už savo veiksmus. Priklausomam žmogui nereikalinga nei dar viena galimybė, nei užuojauta. Jis pats privalo pasirinkti blaivybę arba atsakomybę dėl alkoholio vartojimo. Tik susitaikiusi su tiesa, šeima galės padėti sergančiajam. Reikia, kad šeimos nariai suvoktų, jog jiems reikia gyventi savo gyvenimą ir leisti priklausomam nuo alkoholio turėti savąjį. Jie turi suprasti, kad sergančiojo priklausomybe žmogaus išgelbėti neįmanoma, jei jis pats nenori gelbėtis. Žinoma, labai sunku bent iš dalies atsiriboti nuo artimo žmogaus, tačiau, to nepadarius, ir patys artimieji kartu su priklausomu nuo alkoholio žmogumi gali nugrimzti žemyn. Tik atsitiesę ir atsigavę tiek dvasiškai, tiek fiziškai šeimos nariai gali padėti geriančiajam. Pirmiausia jie patys turi išmokti gyventi taip, kad galėtų laisvai kvėpuoti, o ne dusti. Tik tada jie galės to paties mokyti priklausomą nuo alkoholio šeimos narį.

Tačiau dauguma šeimų nesugeba užgniaužti gailesčio, nuolat kartoja tą patį „pasižadėjimo-neištesėjimo“ metodą, kuris neduoda jokios naudos, nesupranta, kaip galima gyventi savo gyvenimą, iš jo išbraukiant geriantįjį.

Tokiu atveju reikalinga profesionali pagalba, kuri būtų skirta ne tik pačiam geriančiajam, bet ir šeimos nariams. Jie turėtų išmokti, kaip būtų galima pagelbėti alkoholikui, kaip jį įtikinti, kad reikalingas gydymas, kaip padėti jam įsisąmoninti, kad jo būsena pablogėjo. Svarbiausia, kad jie patys išmoktų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomą nuo alkoholiu piktnaudžiaujančio artimo žmogaus.

Laukiame visų, kuriems reikalinga pagalba, „Vilniaus toksikologijos klinikoje“, Žemynos g. 2, Vilniuje, tel. (8 5) 249 06 46,
(8 615) 16 000, el. paštas: detox@detox.lt.

Užsk.13584

 


Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Parašykite komentarą


Praradote slaptažodį?

naujausi straipsniai

reklama

statistika


Hey.lt - Interneto reitingai
Skip to content