Cukrinių runkelių augintojai fabrikų gniaužtuose

Pirmadienį į Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus salę
susirinko rajono cukrinių runkelių augintojai. Jie norėjo išgirsti, kokios perspektyvos
laukia šių kultūrų augintojų, ar verta jas auginti ir kitąmet.

Į rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuotą Ūkininko
dieną buvo pakviesti cukraus fabrikų atstovai, Rumokų bandymų stoties mokslininkai,
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas. Žemdirbiai išgirdo specialistų patarimus, cukraus fabrikų vadovų prognozes, pateikė savo klausimus.

Asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas informavo apie teises į išmokas, kurias
kam nors perleisti ar palikti bus galima tik nuo 2009 metų. Pirmininkas juokavo, kad jei
ūkininkavęs tėvukas iki to laiko numirtų, tai, norint paveldėti išmoką, reikėtų jį
palaikyti šaldytuve… Jau užsitarnavę išmokas ūkininkai gaus jas net ir tada, kai
neaugins cukrinių runkelių.

K.Patiejūnas supažindino su situacija Europoje, kur cukraus fabrikai yra uždaromi
(daugiausia Italijoje – 13, Lenkijoje – 9). Vis dėlto Europos komisijai atrodo, kad pernelyg
mažai cukraus gamintojų traukiasi, tad nuo 2009 metų žadama visiems fabrikams
proporcingai mažinti kvotas, o tai, specialisto nuomone, mažiems fabrikams reiškia žūtį.
Taigi dabar – pats geriausias laikas cukraus gamintojams apsispręsti, ar pasitraukti iš
gamybos ir gauti nemažas išmokas, kurias, pasak specialistų, pasiimti taip pat nėra
paprasta (reikalingas per 120 procentų užstatas prieš pasitraukiant), ar laukti ir dirbti
toliau. Juolab kad už poros metų išmokas žadama mažinti. K.Patiejūnas abejojo, ar
pavyks rasti kompromisą, kad fabrikai galėtų uždirbti, leisdami tai padaryti ir augintojams.

UAB „Arvi cukrus“ direktorius Gintaras Vaitkūnas sakė, kad fabriko jiems dar
nesinori uždaryti. Savininkai kilę iš Marijampolės, tad šiam savo verslo simboliui jaučia
sentimentų. Nors, pasak vadovo, juos vilioja restruktūrizavimo fondų pinigai, nes mažam
fabrikui sunku konkuruoti, bet tai galėtų būti ir privalumas. Mat nedidelį cukraus kiekį
lengviau parduoti.

G.Vaitkūnas aiškino žemdirbiams apie „gudrųjį“ jų atrastą devynių litų principą.
Pagal jį, parduodamas „Arvi cukrui“ runkelius ūkininkas už kiekvieną toną turės
primokėti cukraus fabrikui po 9 litus… Direktorius sakė, kad jei pavyks pelningai parduoti
cukrų, tie pinigai bus grąžinti. Įvykus atvirkščiai, nuostolius patirs ne tik fabrikas, bet ir
žemdirbiai.

Susirinkusieji salėje burbėjo, kad šiuo atveju rizikuoja tik ūkininkai. Pasak jų, kas gali
garantuoti, kad fabrikas pasielgs sąžiningai ir nepanorės jų sąskaita pasidaryti didesnės
krūvelės pinigų, pareiškęs, kad metai buvo nuostolingi…

AB „Danisco Sugar“ cukraus fabrikų koordinatorius Saulius Mozeris sakė, kad jų
fabrikas jau pradėjo šių metų cukraus gamybą. Cukriniai runkeliai superkami Pilviškių
punkte, kuris šiuo metu dirba nuo 7 iki 16 valandos.

Pasak koordinatoriaus, šie šakniavaisiai tarp kitų kultūrų vis dar pelningiausi. Tad
abejoti, ar auginti juos, ar ne, nereikėtų. AB „Danisco Sugar“ šiais metais ruošiasi supirkti
visus virškvotinius runkelius.

Ūkininkai skundėsi, kad Pilviškių punkte visą savaitę nebuvo tyrimų rezultatų, tad jie
nežinojo, kokios kokybės jų pristatyti runkeliai. S.Mozeris atsiprašinėjo, mat sakė “sustreikavo” naujai įdiegta kompiuterių programa.

Susirinkusieji tarp savęs kalbėjosi, kad turėdami galimybę pamažinti cukringumą ar
kitus rodiklius perdirbėjai užsidirba krūvas pinigų, nes norint patiems augintojams
dalyvauti tyrimuose reikia važiuoti į Panevėžį. S.Mozeris sakė, kad to būti negali, nes
kooperatyvai delegavę savo žmones, kurie nuolat stebi rezultatus.

Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ pirmininkas Mangirdas
Krunkaitis sakė, kad cukriniai runkeliai turi ateitį. Gal pelno tiek, kiek anksčiau,
ūkininkai negaus, bet vis tiek tai bus pelningiausia laukininkystės šaka.

Pasak Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Algirdo Pilipavičiaus, specialistai jau
praeitais metais paskaičiavo, kad jei cukrinių runkelių kaina už toną būtų iki 108 litų,
šiuos šankniavaisius dar galima būtų auginti, pelningumas siektų 18 procentų. Pagal
K.Patiejūno prognozes, kitais metais runkelių kaina gali būti 102,82 Lt už toną, dar kitais
– jau tik 96,09 Lt, o 2009–2014 metais – tik 90,77 Lt. Su valstybės skiriamomis subsidijomis
kaina atitinkamai bus 135,78 Lt 2007 m., 135,57 Lt 2008 m. ir 133,7 Lt 2009–2014 m.
Perdirbėjai vienu balsu tvirtino, kad Suvalkijos runkeliai patys geriausi Lietuvoje ir
kad turint tokią auginimo patirtį viską mesti būtų neprotinga.

Rumokų bandymų stoties direktorius Juozas Kaunas sakė, kad šįmet runkelių cukringumas, palyginus su praėjusiais, mažesnis keturiais procentais. Pernai buvo galima
džiaugtis 18,5 procento cukringumu, o šiais – tik 14,5 procento. Šįmet liūtys suaktyvino
lapų augimą ir sumažino cukraus kaupimą šakniavaisiuose. Bet užtat jie užaugo stambūs. Paprastai pirmoje spalio dekadoje cukriniai runkeliai įgauna brandumą, bet mokslininkas abejojo, ar reikėtų ilgiau laukti, nes vėl gali prasidėti lietingi orai, apsunkinantys
runkelių kasimą. O cukringumas vargu ar padidės.

Baigiantis renginiui, kai kurie ūkininkai išėjo tvirtai apsisprendę, kad tai bus paskutiniai metai, kai jie augina minėtas kultūras. Jų manymu, perdirbėjai kiekvienais metais vis
sugalvoja, kaip pasipelnyti iš sunkiai dirbančio žemdirbio – tai ruošiasi įvesti kažkokius
mokesčius, tai mažina atvežimo kompensacijas. Kiti visgi bandys rizikuoti ir Suvalkijos
krašto simboliu tapusių šakniavaisių neatsisakys.

Goda PAUKŠTYTĖ