Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo naujovės

Paskelbė:

Paskelbta:

2006-09-29

Seimas liepos 13 d. priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris
įsigaliojo nuo liepos 27 dienos.

Minėtas įstatymas priimtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo kovo 30 d. nutarimu
priimtas nuostatas, kad kai kurios galiojusios nuostatos (dėl fiziniams ir juridiniams
asmenims nustatyto skirtingo maksimalaus leidžiamo įsigyti nuosavybėn žemės ūkio
paskirties žemės ploto) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir siekiant užtikrinti, kad minėtame įstatyme įtvirtintos lengvatos paramos gavėjams neprieštarautų
Europos Sąjungos teisės aktams. Tai Europos Komisijos rekomendacijoms dėl valstybės
pagalbos teikimo žemės ūkio sektoriui bei Tarybos reglamentui dėl Europos žemės ūkio
orientavimo ir garantijų fondo paramos kaimo plėtrai.

Anksčiau galiojusiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme
įtvirtintos valstybės pagalbos priemonės – paskolos žemės ūkio paskirties žemei įsigyti
dalies palūkanų kompensavimas bei valstybės paramos teikimas perkant valstybinės
žemės ūkio paskirties žemės sklypus, t.y. kai jauniems ūkininkams iki 40 metų, įregistravusiems ūkininko ūkį, žemės sklypo kainai taikomas 0,5 koeficientas, žemės pirkimas
išsimokėtinai, palūkanų mokėjimo atidėjimas, žemės pirkimas pirmumo teise be aukciono
prieštaravo minėtiems Europos Sąjungos teisės aktams. Todėl Europos Komisija nenotifikavo ir nedavė sutikimo taikyti šių valstybės pagalbos priemonių.

Atsižvelgiant į tai, priimtame įstatyme pakeistos nuostatos, apibrėžiančios valstybės
paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, subjektus.

Dabar teisę į valstybės paramą, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, įgaus tik
fiziniai asmenys, turintys profesinių įgūdžių, praktinio ūkininkavimo ir kompetencijos.

Tokiais asmenimis bus laikomi ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos dėl
paramos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ar pasėlius deklaravę ir buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai, kurie turės praktinio ūkininkavimo patirties ir bus įregistravę
ūkininko ūkį.

Priėmus minėtą įstatymą, ypač pasikeitė reikalavimai juridiniams asmenims – žemės
ūkio produkcijos gamintojams.

Nuo šiol teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (t.y. be
aukciono) turės tie juridiniai asmenys, kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę
žemės ūkio produkciją sudarys daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių
ekonominis gyvybingumas bus įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus jų perspektyvas.

Minėtame teisės akte taip pat reglamentuota, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams
asmenims gali būti suteikiama valstybės parama, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos
patvirtina, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir
gyvūnų gerovės normų.

Taip pat pažymėtina, kad asmenys, pasinaudojantys pirmumo teise be aukciono pirkti
parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, už juos mokės rinkos kainą, kuri
bus apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Iki šiol už ne
aukcione įsigyjamą žemę buvo mokama vidutinė sklypo kaina, nustatyta pagal žemės
verčių žemėlapius.

Jauniesiems ūkininkams (žemdirbiams iki 40 metų), pirmą kartą įregistravusiems
savo ūkį, valstybės parama bus teikiama ne vėliau kaip per penkerius metus nuo
ūkininko ūkio įregistravimo. Šiems ūkininkams valstybė galės kompensuoti paskolos
žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų dalis ir, perkant žemės ūkio paskirties žemės
sklypą, rinkos kainai taikyti žemės sklypo kainą mažinantį koeficientą (buvo 0,5, o dabar
– 0,6).

Jeigu jaunieji ūkininkai (iki 40 metų), įregistravę ūkininko ūkį, ne mažiau kaip
vienus metus naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus perka išsimokėtinai, tokiu
būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo
rinkos kainai taikomas 0,75 koeficientas.

Pažymėtina, kad priimtu įstatymu yra nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo
pradėtos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros, kai dar nesudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, užbaigiamos jau pagal priimto įstatymo
nuostatas.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia tvarką, pagal kurią bus nustatyta juridinių
asmenų gyvybingumo bei perspektyvų nustatymo tvarka. Taip pat yra rengiami Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 2003 m.
vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų
pardavimo ir nuomos“ bei 2003 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 889 „Dėl valstybės paramos
įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę“ pakeitimai ir papildymai, susiję su naujai priimtų
ar pakeistų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų įgyvendinimu.

Įsigaliojus rengiamiems Vyriausybės nutarimams, asmenys, pageidaujantys pirkti
valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, turės teritoriniams žemėtvarkos
skyriams pateikti dokumentus, įrodančius teisę būti valstybės paramos įsigyjant žemės
ūkio paskirties žemę subjektais bei pateikti atitinkamų institucijų pažymas, kad laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų reikalavimų.

Atsižvelgiant į priimtas pataisas, reglamentuojančias valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, nuo įstatymo įsigaliojimo dienos laikinai, kol bus parengti bei
patvirtinti minėti teisės aktai, valstybinė žemės ūkio paskirties žemė negali būti
parduodama.