Pavėlavusiems deklaruoti pasėlius mažės išmokų sumos

Birutė PAVLOVIENĖ

Žemės ūkio skyriaus specialis-tė Irena Ciganienė sakė, jog šiemet, palyginti su praėjusiais metais, Klausučių seniūnijoje deklarantų skaičius bus mažesnis. Mat apie 80 ūkininkų
pernai pasitraukė iš prekinės gamybos, kiti žemę išnuomojo. Šiuo metu žemės ūkio
naudmenas ir pasėlius seniūnijoje deklaravę daugiau kaip puspenkto šimto pareiškėjų.

Tikimasi, kad iki birželio 15 dienos kreipsis ir likusieji – apie šimtas ar net mažiau
žmonių. Pasėlių dar nedeklaravę keletas stambiausių ūkininkų. Pasak šioje seniūnijoje
kalbinto projektų autoriaus Romualdo Kardausko, įbraižančio arba padedančio žemėlapiuose įbraižyti pasėlių plotus, realią deklaravimo eigos situaciją geriausiai atspindi
deklaruotų plotų dydžiai, o ne su praėjusių metų statistika lyginamas pareiškėjų skaičius.

Kaip ne kartą rašėme, birželio 15-oji – paskutinė paraiškų tiesioginėms išmokoms už
2006 metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus priėmimo diena. Pavėlavusieji paraiškas dar galės teikti ir vėliau – iki liepos 10 dienos. Bet tiems, kurie nespės pasėlių deklaruoti
iki birželio 15 d., bus taikomos nuoskaitos. Galutinė paramos suma už kiekvieną pavėluotą
dieną mažės 1 proc. (išimtis – vėlavimo atvejai, nepriklausę nuo pareiškėjo valios).

Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus duomenimis, nuo paraiškų teikimo
pradžios (balandžio 10 d.) iki birželio 2-osios šalyje pasėlius deklaravo tik 142640 pareiškėjų. Pernai Nacionalinei mokėjimo agentūrai tuo pat metu jau buvo pateiktos 205583
paraiškos.

Mūsų rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, iki birželio 2 dienos žemės ūkio naudmenas ir pasėlius buvo deklaravę 4137 pareiškėjai arba 65 proc. nuo praėjusių metų
deklarantų skaičiaus (6383). Daugiausia deklarantų (1337) pernai turėjusioje Šeimenos
seniūnijoje šiemet iki birželio 2 d. pateikta 731 paraiška (55 proc. – žemiausias rodiklis
rajone). Vertinant procentais, aktyviausiai paraiškas teikė ūkininkaujantys Virbalio
seniūnijoje – 78 proc. deklarantų (228 iš 291). 73–70 proc. nuo bendro pernykščio deklarantų
skaičiaus paraiškų tiesioginėms išmokoms už pasėlius pateikta Kybartų, Gražiškių, Keturvalakių seniūnijose.

Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai atkreipiamas dėmesys į tai, kad tie
pareiškėjai, kurie jau pateikė, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nori keisti deklaruotų
pasėlių plotus ar jų rūšį, tai turi padaryti iki birželio 15 dienos. Ankstesnės to paties
pareiškėjo paraiškos bus laikomos negaliojančios, NMA administruos vėliausiai pateiktą
paraišką. Prašymai pakeisti arba papildyti duomenis, pateikti nuo birželio 16 iki liepos 10
d., taip pat bus laikomi pavėluotais. Paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami,
bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Daug ūkininkų į Nacionalinę mokėjimo agentūrą kreipiasi dėl iššalusių pasėlių
deklaravimo ir nuostolių kompensavimo. Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas
Pilipavičius sakė, jog Savivaldybė sulaukė daugiau kaip pusketvirto šimto ūkininkų
prašymų. Nustatyta, kad mūsų rajone iššalo ir kitaip nukentėjo daugiau kaip 3200
hektarų žieminių kultūrų (rapsų, kviečių, kvietrugių, miežių).

Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius
Rimantas Krasuckis pabrėžė, kad nuo šalčių nukentėję plotai (iš dalies iššalę žieminiai
javai), kurie buvo atsėti, turi būti deklaruojami pagal Taisyklėse pateiktą pasėlių klasifikatorių. Išmokos už juos turėtų būti skaičiuojamos visam deklaruotam pasėlių plotui,
neatsižvelgiant į galimą pasėlių išretėjimą, sunykimą ar kitokį pakenkimą. Jei patikros
metu kils ginčų dėl nuo šalčio nukentėjusio ar neatsėto žieminio pasėlio deklaravimo,
pareiškėjas turės pateikti Savivaldybės komisijos aktą, patvirtinantį iššalimo faktą. Tai
bus įrodymas, kad deklaruota kultūra sunyko dėl šalčių. Tuose plotuose, kuriuose žieminiai javai visiškai iššalo ir buvo atsėti kitais, turėtų būti deklaruojami atsėtieji augalai.