Žiedais apsipylusi magnolija traukia praeivių žvilgsnius

Eglė MIČIULIENĖ

Po ilgos šaltos įžangos į pavasarį netikėtai užkaitinus saulutei, viskas padūko
žydėti. Nubalo ievos, vyšnios, pumpurus išskleidė obelys.

O štai vilkaviškiečio Algimanto Greimo sodyboje neseniai baigė žydėti egzotiškas
medis – magnolija.

Aukštas, gal dešimties metrų medis Greimų kieme auga jau apie trisdešimt metų.

Magnolija „nepramečiuoja“ – kiekvieną pavasarį apsipila didžiuliais baltais žiedais.

Grakščios aksominės žiedų taurės traukia praeivių žvilgsnius.

Šiltesniuose kraštuose magnolija paprastai pradeda žydėti penktaisiais metais. Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis, žiedų pumpurus ji pradeda krauti maždaug aštuntą
devintą pavasarį.

Iš Rytų Azijos atvežama vis naujų magnolijų rūšių, kasmet sukuriama naujų hibridų.
Seniausiai ir dažniausiai Lietuvoje auginamos japoninės magnolijos (magnolia kobus) –
tokia gražuolė auga ir vilkaviškiečio A.Greimo kieme.

Japoninė magnolija – viena iš atspariausių šio augalo rūšių. A.Greimas pasakojo, jog
šią šaltą žiemą jo sodyboje nušalo riešutmedis, o magnolija speigus puikiai atlaikė.

Magnolija pražysta balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje ir žydi apie dvi
savaites. Didžiuliai balti žiedai skleidžia stiprų kvapą.

Literatūroje rašoma, jog Kinijoje ir Japonijoje nuo seno japoninė magnolija laikoma
tyrumo simboliu. Savo tėvynėje jos užauga net iki 30 metrų aukščio.

Jei savo sodyboje sumanysite pasisodinti šį augalą, jo nuostabiais žiedais galės gėrėtis
anūkai ir proanūkiai – japoninė magnolija gyvena kelis šimtus metų.

Pernai A.Greimas pasisodino ir rožinę magnoliją. Ji yra krūminė ir augs, pasak
šeimininko, iki trijų metrų.

Įvairių augalų savo puoselėjamai sodybai A.Greimas paprastai įsigyja privačiuose
sodininkystės ūkiuose.