|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-08-19 16:55
|
|
|
Po dvejų metų bandymų pastoti Greta su vyru džiaugiasi galiausiai sulaukę savo stebuklo.
Inga Balsiuk Photography nuotr.
Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi.
Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė norėdama susilaukti vaikelio ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė.
Kankinantis dvejų metų laikotarpis
Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva.
„Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, nė nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirai kalbėjo Greta.
Po beveik metus trukusių nesėkmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsienyje. Iš jų gavo atsakymą, kad „intensyviai bandyti ir nepastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugumą tik po dvejų metų aplanko sėkmė.“
Moteris sako tuomet supratusi, jog jokios papildomos pagalbos nesulauks, kol nepraeis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vitaminus, tikėdamiesi paspartinti pastojimą ir neskaičiuodami, kiek pinigų tam išleidžia.
Atostogos Balyje tapo ypatingos
Iš anksto suplanuota ir ilgai laukta kelionė į Balį Gretai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos mintys apie nėštumą porą vis labiau vargino ir liūdino.
„Po daugelio nesėkmingų bandymų pastoti nusprendėme pailsėti kelionėje, joje apie nieką negalvoti ir viską tęsti, kai būsime grįžę iš atostogų. Buvome pavargę nuo nuolatinio streso ir įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėštumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakojo pašnekovė.
Galiausiai, po beveik dvejų metų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvą rytą, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtumo mums ir nusišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaidavimo ir atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių – sunku pasakyti, kas padarė didžiausią įtaką.“
Svarbiausia atvirai kalbėtis
Greta prisipažįsta, jog ji save kaltindavo dėl to, kad nepastoja, o vyras manydavo, jog kaltas yra jis, todėl visas šis užsisukęs neigiamų minčių ir liūdnų emocijų ratas labai vargino.
„Manau, kad atviras partnerių bendravimas yra būtinas. Asmeniškai man buvo tikrai sunku prieiti prie vyro ir pasakyti, kad tikriausiai aš esu kalta dėl negalėjimo pastoti, – sakė Greta. – Taip pat ir jam buvo sunku pasakyti, jog jaučiasi kaltas. Galiausiai mums išdrįsus tai padaryti palengvėjo abiem. Kai žinojome, kad palaikome vienas kitą, tapo lengviau kartu ieškoti galimų sprendimų.“
Poroje reikia ieškoti kompromiso
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos bei Reprodukcinės medicinos centro psichologė Agnė Mišeikaitė sako, jog tam, kad troškimas turėti vaikų netaptų poros skyrybų priežastimi, reikia kalbėtis ir pabandyti suprasti: net nesusilaukus vaikų galima gyventi visavertį šeiminį gyvenimą.
„Paklauskite savęs, dėl kokių priežasčių pasirinkote savo partnerį ir ar renkatės toliau kurti gyvenimą kartu, net jei su juo negalite įgyvendinti savų troškimų. Jei tai yra abipusė meilė, pagarba ir supratimas, tikėtina, kad pora ras išeitį drauge“, – patarė specialistė.
Tais atvejais, kuomet partnerių matymas skiriasi, nes vienas lyg ir susitaikytų su bevaikyste, o kitas primygtinai reikalauja vaikų, reikia išgirsti vienam kitą ir pabandyti suprasti, kaip jaučiasi jūsų artimasis ir ką jūs galite padaryti, kad jis pasijustų geriau. Vis dėlto svarbu nepamiršti ir savo jausmų bei norų.
„Visuomet poroje bandykite ieškoti kompromiso, nes kraštutinumai ir vienam kito negirdėjimas gali lemti daugybę emocinių santykių sunkumų“, – įspėjo A. Mišeikaitė.
Aplinkinių komentarams – nubrėžti ribas
Girdint nepageidaujamus komentarus labai svarbu aiškiai atskirti aplinkinių lūkesčius nuo savo asmeninių norų, jausmų.
„Bendrą gyvenimą kurianti pora gali sulaukti netaktiškų klausimų ar netgi spaudimo: „Tai kada vaikai?“ Vien tai, jog kažkas projektuoja į jus savo lūkesčius, tikrai nereiškia, kad turite juos pateisinti ar jaustis nemaloniai prieš aplinkinius, jei pastoti vis dėlto nepavyksta ar galbūt jūs to net nenorite“, – teigė psichologė, pridurdama, kad tai yra kiekvienos poros intymus ir labai asmeniškas klausimas. Jei aplinkinių komentarai yra nemalonūs ir trikdo, svarbu leisti jiems tai žinoti.
Kreiptis pagalbos niekada nevėlu
Specialistės teigimu, pastojimo tikimybę gali padidinti ar sumažinti daugybė psichologinių veiksnių.
Nuoširdus kalbėjimasis, palaikymas ir suvokimas, kad gali prireikti laiko ir kantrybės, tikrai padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.
„Kuo labiau tam pasiruošite ir gebėsite suvaldyti stresą, tuo daugiau šansų, kad jums pasiseks. Tačiau jei pastoti nepavyksta net dirbtinio apvaisinimo būdu, svarbu kalbėtis apie tai, ką porai reiškia ši žinia. O jei jaučiate, jog sunku tai priimti ir su tuo susitaikyti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu, kuris padės išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – patarė A. Mišeikaitė.
Užsk. 2160
Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. |
Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė norėdama susilaukti vaikelio ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė.
Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva.
„Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, nė nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirai kalbėjo Greta.
Po beveik metus trukusių nesėkmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsienyje. Iš jų gavo atsakymą, kad „intensyviai bandyti ir nepastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugumą tik po dvejų metų aplanko sėkmė.“
Moteris sako tuomet supratusi, jog jokios papildomos pagalbos nesulauks, kol nepraeis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vitaminus, tikėdamiesi paspartinti pastojimą ir neskaičiuodami, kiek pinigų tam išleidžia.
Iš anksto suplanuota ir ilgai laukta kelionė į Balį Gretai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos mintys apie nėštumą porą vis labiau vargino ir liūdino.
„Po daugelio nesėkmingų bandymų pastoti nusprendėme pailsėti kelionėje, joje apie nieką negalvoti ir viską tęsti, kai būsime grįžę iš atostogų. Buvome pavargę nuo nuolatinio streso ir įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėštumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakojo pašnekovė.
Galiausiai, po beveik dvejų metų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvą rytą, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtumo mums ir nusišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaidavimo ir atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių – sunku pasakyti, kas padarė didžiausią įtaką.“
Greta prisipažįsta, jog ji save kaltindavo dėl to, kad nepastoja, o vyras manydavo, jog kaltas yra jis, todėl visas šis užsisukęs neigiamų minčių ir liūdnų emocijų ratas labai vargino.
„Manau, kad atviras partnerių bendravimas yra būtinas. Asmeniškai man buvo tikrai sunku prieiti prie vyro ir pasakyti, kad tikriausiai aš esu kalta dėl negalėjimo pastoti, – sakė Greta. – Taip pat ir jam buvo sunku pasakyti, jog jaučiasi kaltas. Galiausiai mums išdrįsus tai padaryti palengvėjo abiem. Kai žinojome, kad palaikome vienas kitą, tapo lengviau kartu ieškoti galimų sprendimų.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos bei Reprodukcinės medicinos centro psichologė Agnė Mišeikaitė sako, jog tam, kad troškimas turėti vaikų netaptų poros skyrybų priežastimi, reikia kalbėtis ir pabandyti suprasti: net nesusilaukus vaikų galima gyventi visavertį šeiminį gyvenimą.
„Paklauskite savęs, dėl kokių priežasčių pasirinkote savo partnerį ir ar renkatės toliau kurti gyvenimą kartu, net jei su juo negalite įgyvendinti savų troškimų. Jei tai yra abipusė meilė, pagarba ir supratimas, tikėtina, kad pora ras išeitį drauge“, – patarė specialistė.
Tais atvejais, kuomet partnerių matymas skiriasi, nes vienas lyg ir susitaikytų su bevaikyste, o kitas primygtinai reikalauja vaikų, reikia išgirsti vienam kitą ir pabandyti suprasti, kaip jaučiasi jūsų artimasis ir ką jūs galite padaryti, kad jis pasijustų geriau. Vis dėlto svarbu nepamiršti ir savo jausmų bei norų.
„Visuomet poroje bandykite ieškoti kompromiso, nes kraštutinumai ir vienam kito negirdėjimas gali lemti daugybę emocinių santykių sunkumų“, – įspėjo A. Mišeikaitė.
Girdint nepageidaujamus komentarus labai svarbu aiškiai atskirti aplinkinių lūkesčius nuo savo asmeninių norų, jausmų.
„Bendrą gyvenimą kurianti pora gali sulaukti netaktiškų klausimų ar netgi spaudimo: „Tai kada vaikai?“ Vien tai, jog kažkas projektuoja į jus savo lūkesčius, tikrai nereiškia, kad turite juos pateisinti ar jaustis nemaloniai prieš aplinkinius, jei pastoti vis dėlto nepavyksta ar galbūt jūs to net nenorite“, – teigė psichologė, pridurdama, kad tai yra kiekvienos poros intymus ir labai asmeniškas klausimas. Jei aplinkinių komentarai yra nemalonūs ir trikdo, svarbu leisti jiems tai žinoti.
Specialistės teigimu, pastojimo tikimybę gali padidinti ar sumažinti daugybė psichologinių veiksnių.
Nuoširdus kalbėjimasis, palaikymas ir suvokimas, kad gali prireikti laiko ir kantrybės, tikrai padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.
„Kuo labiau tam pasiruošite ir gebėsite suvaldyti stresą, tuo daugiau šansų, kad jums pasiseks. Tačiau jei pastoti nepavyksta net dirbtinio apvaisinimo būdu, svarbu kalbėtis apie tai, ką porai reiškia ši žinia. O jei jaučiate, jog sunku tai priimti ir su tuo susitaikyti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu, kuris padės išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – patarė A. Mišeikaitė.
Užsk. 2160
Galerija: Rinkis gyvenimą
Publikuota: 2021-08-19 16:55:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|