|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Parodos
Fotografija Kęstučiui Inkratai – ir darbas, ir hobis.Autorės nuotr.
Kaip pasakojo K. Inkrata, su fotografija jis susipažino dar vaikystėje, o pirmąsias pamokas gavo iš savo tėčio – fotografo mėgėjo. Kiek vėliau Kęstutis šį hobį pamiršo, tačiau 2003 m. noras fotografuoti vėl atgimė. Įsidarbinęs tuomečiame Vilkaviškio krašto muziejuje K. Inkrata pradėjo fotografuoti renginius, įžymius žmones bei vertingus eksponatus. – Į Vilkaviškio krašto muziejų atėjau dirbti vairuotoju. Tačiau palaipsniui pradėjau fotografuoti ir tai tapo ne tik mano hobiu, bet ir darbu bei kasdienybe, – atviravo K. Inkrata. Vyriškis sakė, kad laisvalaikiu jį traukia gamta, dėl to surengtos fotografijų parodos yra susijusios būtent su gamtovaizdžiais. Pirmojoje parodoje „Gamta, prakalbinta žiemos“ buvo eksponuojamas nuotraukose įamžintas šerkšnas ir šaltojo metų laiko vaizdiniai. O šįkart fotografijos mėgėjas atskleidė užslėptą upių, ežerų grožį. Paroda „Vietų vardais į mus kalba žemė“ slepia gilią mintį. Vilkaviškio rajone yra ne viena vietovė, kurios pavadinimas gimė iš netoliese esančio vandens telkinio pavadinimo. Kartais kaimas arba miestelis perimdavo upės ar ežero pavadinimą, o kartais įvykdavo atvirkščiai. Puikūs pavyzdžiai – Vištytis ir Vištyčio ežeras, Paežeriai ir Paežerių ežeras, Alvitas bei Alvito ežeras. Visus šiuos bei daugelį kitų vandens telkinių užfiksavo K. Inkratos fotoobjektyvas, o parodoje lankytojams pateikiami gražiausi vaizdai. Nors fotografas K. Inkrata gamtovaizdžius fiksuoja jau ne vienus metus, tačiau nuotraukas eksponuoja retai, nes, pasak jo paties, paruošti parodą nėra paprasta. – „Gaudyti“ vaizdų išvažiuoju su fotoaparatu, tačiau visose kelionėse su savimi turiu ir droną. Su navigacija susirandu vandens telkinį, važiuoju per laukus ir nerandu, kurgi šis slepiasi. Iškeliu droną ir nuotraukose atsiveria vaizdai, kurių realybėje savo akimis pamatyti neįmanoma, – patirtimi dalijosi K. Inkrata. Taip atsitiko ir ruošiantis šiai parodai. Ne prie kiekvieno vandens telkinio buvo įmanoma surasti priėjimą, tad, pasak pašnekovo, tekdavo pasitelkti ir kūrybinį mąstymą. Tiesa, ne visada vyriškį gelbsti ir dronas. Antai Vištytyje, pasienio ruože, iškeltas dronas greitai buvo nuleistas žemėn. Laimei, fotografas spėjo įamžinti vaizdus. Fotografuojant kyla ir įvairių kitų sunkumų. Pavyzdžiui, dažnai koją pakiša prastas oras, kai pagauti kadrą sutrukdo debesys ar lietus. K. Inkrata džiaugiasi, jog egzistuoja tokie projektai, kuriuos įgyvendinant atsiranda galimybė surengti temines parodos. Nors tenka paaukoti daug kūrybinių ir fizinių jėgų, bet šis darbas jam teikia didelį malonumą, leidžia iš arčiau susipažinti su gamta ir jos reiškiniais. Vyriškis atvirauja, kad dėl parodos, skirtos vietovardžiams įprasminti, teko numinti daug takų, nuvažiuoti ne vieną kilometrą, tačiau rezultatai atpirko visus vargus. Rugilė AUGUSTAITYTĖ
Galerija: Paroda
Publikuota: 2019-08-20 11:04:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senąjį sodą papuošusios sūpynės – dovana miestui * Kapinių prižiūrėtojai darbo turi ne tik prieš Vėlines * Verslo kryptį padiktavo gyvenimo būdas Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|