Eilėraščiai

Zita ZAGURSKIENĖ

Vaivorykštė danguje,

lietus už miško,

debesų šešėliai

ant tavo veido.

Tegu nuprausia

vasaros lietus

aukštą dangų

ir tavo širdį.

Į žemę krinta

šiltos tavo ašaros

ir pievų gėlėmis

pražysta.

Tegu nuprausia

tavo veidą

vasaros lietus

ir tamsų debesį

vaivorykšte apjuosia.

Roma LOVKELIENĖ

Rugpjūčiui

Aš žinau tave, mielas rugpjūti,

Iš šlamėjimo lapų švelnių

Ir iš pažado tavo vis būti

Tuo keliu, kur einu, pareinu.

Dar vis vasara šildo, dar šildo,

Dar palaimą lyg sapną jaučiu.

Ir dar dienos laimingos ir ilgos,

Ir karšti spinduliai ant pečių.

Kokios gražios tos šiltos palydos,

Debesim kažkas dangų išrašė.

O maža laimės paukštė paklydus

Į akimirkos svaigų miražą.

Gal šis laikas – rytojaus laukimas,

Gal spalvų ar simfonijos žaismas.

Bet vis tiek aš dėkinga likimui

Už rugpjūčio prisirpusį vaisių.

Aš dainuočiau tau, mielas rugpjūti,

Dainą – giesmę pašlovinto ryto.

Apie lemtį, likimą ir būtį

Su viltim lig atodūsio kito.