Rugpjūčio 15 d. Lietuvoje tradiciškai bus švenčiama Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Kokia šios šventės prasmė ir papročiai, kodėl toks pavadinimas?
Žolinė yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė šventė, kuri sujungia krikščioniškąsias tradicijas su senaisiais lietuvių papročiais ir gamtos ciklais.
Žolinė siejama su derliaus nuėmimo švente. Šią dieną tikintieji neša į bažnyčią žolynus, vaisius ir daržoves, kad būtų pašventinti. Manoma, kad pašventinti žolynai ir derlius saugos namus bei šeimą nuo blogio ir ligų.
Žolinė yra skirta pagerbti Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų.
Nuo Žolinės gamta pradeda rudenėti. Ruošiantis šiai dienai buvo paprotys pinti vainikus iš įvairių žolynų ir gėlių, simbolizuojančių padėką už derlių.
Per Žolinę susitinkama su giminėmis ir draugais, lankomasi kaimo šventėse, mugėse, kultūriniuose renginiuose. Tikintieji vyksta į šventąsias vietas, tokias kaip Šiluva, Pivašiūnai, Krekenava ir kt., kur vyksta atlaidai, iškilmingos pamaldos ir procesijos.
Žolinė yra viena iš švenčių, kurios pavadinimas yra vienaskaitinis.
Jis kirčiuojamas dvejopai: pagrindinis yra 1-osios kirčiuotės variantas (Žõlinė, Žõlinės, Žõlinę), bet galimas kirčiavimas ir pagal 2-ąją kirčiuotę (Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę).
Etninės kultūros globos tarybos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.