Širdimi apkabink – čia tavo šaknys

Vilkaviškio literatų klubo „Seklyčia“ narių sukurti haiku – tai mintys, išreiškiančios meilę ir pasididžiavimą savo miestu.

Per Vilkaviškio miesto šventę ant ilgiausio baltojo tilto per Šeimeną tądien buvo atidaryta poetinė alėja „Haiku Vilkaviškiui“. Meniškais trieiliais nusagstyti tilto turėklai traukė stabtelėti ir perskaityti žodžius, skirtus miestui. Žodžius, skatinančius žvelgti į jį mylinčiomis akimis…

Alėją „Haiku Vilkaviškiui“ sudarė 71 trieilis. Pateikiame keliolika iš jų.

Rima IVANAUSKAITĖ

Lietaus lašelis,

Rytmečio ąsotyje –

Lelija skleidžias.

Snieguota dulksna.

Saulė kamanės sparnuos –

Sakura žydi.

Medžių sapnuose –

Dangui brendant iš upės,

Vasaros karštis.

Renalda MAČIULSKIENĖ

Strazdas ant sienos –

Miestas klausosi giesmės

Tarp langų akių.

Akmenų veidai

Stebi tylų upės vingį –

Laikas nekalba.

Aikštė tyloje,

Basanavičius budrus –

Lietuva širdy.

Asta KASNAUSKIENĖ

Ramybė tebus

Virš mano ramių sapnų,

Virš mano miesto.

Jei vietoj širdies

Būtų žemės rutulys –

Čionai sugrįžčiau.

Stoties laikrodis

Medis rodo ne laiką –

Skaičiuoja žmones…

Aldona MAKSVYTIENĖ

Širdim apkabink

Gimtąjį Vilkaviškį. –

Čia tavo šaknys…

Žydi sakuros.

Bitės žiedus bučiuoja. –

Miestas šypsosi.

Upės bangelės

Per miestą nuvilnija. –

Girdžiu melodiją.

Vaidutė DIRŽIUVIENĖ

Vilkaujos upė

santuokoj su Šeimena

po baltais tiltais

bokštai debesys

žemė akmenis laiko

katedra žmonėms

saulėtam rytui

ežero dugne žydi

Dievo lelija

Danguolė PROTASEVIČIENĖ

Katedros varpas

Praskrodžia ryto rūką.

Gęsta žibintai.

Vilkaviškyje

Sakuros pražydo.

Kam Japonija?

Mėlyna jūra

Neužmirštuolės žydi –

Dangaus atspindys.

Regina ADOMYNIENĖ

O Vilniaus gatvė!

Ji seniausia iš visų –

Verta žinoti!

Čia sklando laisvė!

Laisvė ir mano širdy –

Brangi ir trapi…

Pražydo dvaras

Gėlėmis, susitikimais

Žmogui kūrėjui.

ORIJA

Miesto šventė!

Basanavičiaus glėbyje

Vaikai ir paukščiai.

Diemedis žydi!

Ant lakštingalų tilto –

Saliutės šešėlis…

Kur susitinka

Šeimena ir Vilkauja –

Ten miesto širdis.

Andrius DAMUŠIS

Mergaitė baigs tuoj

Šokį… Dėkinga nusilenks

Grakšti lyg paukštė.

Ant tilto naktį

Besvorės sielos švyti…

Ant meilės tilto.

Žmogus kaitroje

Laisto žemę… Debesį,

Sako, gėdinu.

Jovita GRAKAVINIENĖ

Meilės nėriniais

„Aušra“ kalbina „Varpą“.

Uždanga plyšo.

Žydėki, mieste,

Darbais ir šypsenomis,

Ir Žodžio galia.

Baltuoju tiltu

Ryto varpas ataidi –

Žodžio sargyba.

Leonarda GAURYLIENĖ

Dainuoja širdis –

Mano žemės šventos

Mažutė dalelė.

Erdvės pilnos šviesos,

Gyvenimo džiaugsmo…

Stebuklas jau čia.

Gyvenimas teka upėm,

O tu vis eini.

Mažais žingsneliais.