Tapkime draugais!

, ,

Grįžo ten, kur visada traukė širdis

Paskelbė:

Paskelbta:


Toma BIRŠTONĖ

Sėkminga karjera, nuosavi namai, profesinis pripažinimas – visa tai Margarita Gudaitytė paliko Anglijoje ir po penkiolikos metų svetur kartu su sužadėtiniu grįžo į Vilkaviškį, kur pradėjo naują gyvenimo etapą.

Išvykti iš tėvynės buvo vis sunkiau

Margarita – tikra vilkaviškietė. Čia prabėgo jos vaikystė, čia baigė vidurinę mokyklą, o vėliau Klaipėdos universitete studijavo anglų kalbą.

Baigusi studijas ji įsidarbino kalbų centre uostamiestyje, mokė suaugusiuosius. Tačiau 2011-ųjų ekonominė krizė viską pakeitė – darbovietė užsidarė, todėl teko ieškoti naujų galimybių. Tais pačiais metais Margarita išvyko į Angliją.

Nors mergina buvo baigusi anglų filologiją, gyvenimas ją nuvedė visai kitu profesiniu keliu. Dirbdama maisto pramonėje ji susidomėjo kokybės ir maisto saugos sritimi, nuolat mokėsi, baigė daugybę specializuotų kursų, tapo sertifikuota maisto kokybės ir saugos auditore. Karjera kilo sparčiai – paskutinėje darbovietėje Margarita dirbo kokybės ir atitikties direktoriaus pavaduotoja ir vadovavo beveik dvidešimties žmonių komandai.

„Atrodė, kad Anglijoje turiu viską – gerą darbą, savo namus, puikias perspektyvas. Tačiau vis tiek kažko trūko. O kiekvieną kartą po viešnagės Lietuvoje išvažiuoti darėsi vis sunkiau“, – teigė pašnekovė.

Nekilnojamojo turto skelbimas pakeitė planus

Mintis grįžti į Lietuvą negimė per vieną dieną. Lemiamu momentu tapo praėjusių metų pradžia, kai Margarita pirmą kartą į Vilkaviškį atsivežė sužadėtinį Šarūną. Kai tik pora kartu pradėjo kurti bendrą ateitį, vis dažniau pajuokaudavo, kad gal visai smagu būtų gyventi Lietuvoje, mat ir pats Šarūnas lietuvis, kilęs iš Subačiaus miesto, iš Kupiškio krašto.

„Parodžiau jam savo gimtąjį miestą, supažindinau su tėvais. Abu esame užaugę nedideliuose miesteliuose, todėl ilgainiui pasiilgome ramybės, gamtos ir lėtesnio gyvenimo tempo. Anglijoje gyvenome Ipsviče – maždaug Kauno dydžio mieste, kuriame kasdienybę lydėjo nuolatiniai eismo kamščiai ir skubėjimas“, – pasakojo M. Gudaitytė.

Juokaudami sužadėtiniai pradėjo naršyti nekilnojamojo turto skelbimus. Vienas namas Vilkaviškio pakraštyje iš karto patraukė abiejų dėmesį. Grįžę į Angliją jiedu dar šiek tiek pasvarstė ir abu suprato – nori į Lietuvą.

Be to, renkantis vietą naujam gyvenimo etapui, abiems buvo svarbu ne tik aplinka, bet ir patogus susisiekimas su didesniais miestais. Šiuo požiūriu Vilkaviškis yra itin patraukli vieta: Marijampolė visai šalia, o Kauną automobiliu galima pasiekti greičiau nei per valandą. Po gyvenimo Anglijoje jiems atrodo, kad Lietuvoje visi atstumai yra nedideli.

Įsidarbino lengvai

Didelių rūpesčių ieškant darbo grįžus į tėvynę porai nekilo. Likus vos kelioms dienoms iki persikraustymo Margarita internete pamatė ją sudominusį darbo skelbimą. Išsiuntusi gyvenimo aprašymą netrukus sulaukė kvietimo į darbo pokalbį, o šiandien ji eina kokybės ir atitikties vadovės pareigas Baltrušių kaime (Šakių r. sav.) veikiančioje įmonėje „Jorus“, gaminančioje kanapių ir moliūgų sėklų produktus.

Ne mažiau sėkmingai profesinis kelias Lietuvoje susiklostė ir Šarūnui – jis įsidarbino mechaniku vienoje Marijampolės įmonėje.

„Abu labai maloniai nustebome, jog darbdaviai vertina užsienyje įgytą darbo patirtį“, – sakė M. Gudaitytė.

Pasak Margaritos, per penkiolika metų Lietuva darbo kultūros srityje padarė didelę pažangą. Darbdaviai labiau vertina darbuotojus, gerėja darbo sąlygos, tačiau, jos nuomone, Anglijos patirtis vis dar išlieka pavyzdžiu, į kurį verta lygiuotis.

Didžiausias džiaugsmas – šalia esantys artimieji

Sugrįžusi į gimtinę Margarita džiaugiasi galėdama matyti, kaip per penkiolika metų pasikeitė miestas. Jos akimis, Vilkaviškis tapo gerokai tvarkingesnis, žalesnis ir jaukesnis. Atnaujintas parkas, pėsčiųjų takai, miesto aikštė, gausėjantis kavinių ir parduotuvių pasirinkimas, įvairūs renginiai – visa tai kuria gyvą ir patrauklią aplinką.

Ne mažiau nustebino ir tai, kaip pasikeitė kasdienis gyvenimas Lietuvoje. Prieš persikraustydama pora svarstė, ar čia ras visas prekes, prie kurių buvo įpratusi Anglijoje, tačiau netrukus įsitikino, kad šiandien Lietuvoje nieko netrūksta. Tiesa, kai kurių prekių kainos pasirodė didesnės nei Anglijoje, tačiau tai atsveria mažesnės komunalinių paslaugų ir draudimo išlaidos.

Kol kas didžioji dalis Margaritos ir Šarūno laisvalaikio skiriama naujų namų kūrimui. Kai nori pailsėti, pora vyksta prie ežero, pasivaikšto Paežerių dvaro parke. Vis dėlto Margarita mano, kad rajonas dar turi neišnaudotų galimybių. Pasak jos, norėtųsi jaukios kavinės su vaizdu į ežerą, daugiau vandens pramogų. Būtų nuostabu, jeigu Vilkaviškyje ar rajone atsirastų SPA centras.

Ar Vilkaviškis taps paskutine jų gyvenimo stotele? Pora juokavo, kad pensijoje galbūt dar išbandys gyvenimą Ispanijoje. Tačiau šiandien abu neabejoja – sprendimas grįžti buvo teisingas. Margarita tvirtino, kad didžiausia laimė slypi visai paprastuose kasdienybės epizoduose, kurių ilgus metus taip trūko gyvenant svetur.

„Smagiausi momentai yra tie, kuriais gali dalintis su artimaisiais. Man didžiulė laimė yra tiesiog užsukti pas mamą išgerti kavos ar pažvelgti pro langą ir pamatyti į kiemą įvažiuojantį tėtį. Žmonėms, kurie niekada nėra gyvenę toli nuo savo šeimos, tokie dalykai gali atrodyti savaime suprantami. Tačiau kai daug metų bendravome tik internetu, tokios akimirkos tampa neįkainojamos“, – teigė M. Gudaitytė.


Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Parašykite komentarą


Praradote slaptažodį?

naujausi straipsniai

reklama

Skip to content