Mo­der­nus ūki­nin­ka­vi­mas vi­lio­ja jau­nus žmo­nes: svar­biau­sia – ga­li­my­bė pra­dė­ti

Kai dau­ge­lis jau­nų žmo­nių atei­tį ku­ria mies­tuo­se, da­lis jų ryž­ta­si vi­sai ki­to­kiam ke­liui – grįž­ta į kai­mą ir ku­ria mo­der­nų, ino­va­ci­jo­mis pa­rem­tą ūkį. Vie­to­je tra­di­ci­nio ūki­nin­ka­vi­mo jie ren­ka­si uo­gų lio­fi­li­za­vi­mą, srai­gių ar smid­rų au­gi­ni­mą, o ne­di­de­lį že­mės plo­tą pa­ver­čia kon­ku­ren­cin­gu ir tva­riu ūkiu. Tam, kad drą­sios idė­jos virs­tų rea­ly­be, jau­nie­siems ūki­nin­kams vis svar­bes­nė tam­pa ne tik fi­nan­si­nė pa­ra­ma, bet ir pa­ty­ru­sių men­to­rių pa­gal­ba bei vals­ty­bės pa­lai­ky­mas.

Pa­sak že­mės ūkio mi­nist­ro And­riaus Pa­lio­nio, vie­na to­kių ino­va­ty­vių spren­di­mų prie­žas­čių yra ta, kad ūki­nin­kau­ti sie­kian­tis jau­nas žmo­gus ne­re­tai tie­siog ne­tu­ri pa­kan­ka­mai že­mės.

„Yra du jau­nų­jų ūki­nin­kų ti­pai. Tie, ku­rių tė­vai yra ūki­nin­kai – jų ke­lias ūki­nin­kau­ti yra vi­sai ki­toks, nes yra ir tė­vų že­mė, ir per­duo­da­ma pa­tir­tis. Ki­tas ti­pas – tie jau­ni žmo­nės, ku­rie atei­na į kai­mą, bet ne­tu­ri že­mės. To­dėl jie ir ge­ne­ruo­ja įdo­mias idė­jas, nes nė­ra že­mės ar­ba jos ma­žai, tad tu­ri su tuo ma­žu ploteliu su­kur­ti to­kį vers­lą, ku­ris duo­tų už­tik­rin­tas pa­ja­mas, kad ga­lė­tų iš­lai­ky­ti šei­mą. To­dėl ir gims­ta ino­va­ty­vių spren­di­mų“, – sa­ko mi­nist­ras A. Pa­lio­nis.

Šiai min­čiai pri­ta­ria ir Že­mės ūkio rū­mų vi­ce­pir­mi­nin­kas, Jau­nų­jų ūki­nin­kų ir Jau­ni­mo są­jun­gos val­dy­bos na­rys Vy­te­nis Gri­gas, pa­ts ūki­nin­kau­ti pra­dė­jęs nuo nu­lio. Pa­sak jo, pra­de­dan­čiam ūki­nin­kui svar­bi ne tik fi­nan­si­nė pa­gal­ba, bet ir pa­spir­tis pra­kti­nė­mis ži­nio­mis.

„Kai mes tu­ri­me jau­ną­jį ūki­nin­ką, ku­ris pe­ri­ma se­ne­lių ar tė­vų ūkį, jam yra daug pa­pras­čiau, nes jis ma­tė ūkio veik­lą ir tu­ri tam tik­rą ri­zi­kos val­dy­mo pa­gal­vę – ir fi­nan­si­nę, ir ži­nių. O kai tu atei­ni iš nie­kur, – aš pa­ts esu ne iš ūki­nin­kų, ma­no pro­se­ne­liai bu­vo ūki­nin­kai, tad tu­rė­jau vis­ką pra­dė­ti nuo nu­lio: ir ka­pi­ta­lo su­si­tau­py­ti iš ki­tų veik­lų, ir ži­nių su­kaup­ti be­veik nuo nu­lio, – yra daug sun­kiau. Be to, tu ne­ži­nai vi­sų reg­la­men­ta­vi­mo da­ly­kų, nes ta­vo tė­vai to ne­da­rė. Tai ap­sun­ki­na ir ke­lia pa­pil­do­mų ri­zi­kų, kad kur nors su­kly­si, tad men­to­rius bū­tų vie­na iš al­ter­na­ty­vų bū­tent tiems, ku­rie ne­tu­ri se­ne­lių ar tė­vų, ku­rie ūki­nin­kau­ja. Men­to­rius jau­no­jo ūki­nin­ko įsi­kū­ri­mo pro­jek­to me­tu ves­tų jį už ran­kos dve­jus ar vi­sus pen­ke­rius me­tus. Jis bū­tų tas, ku­ris mo­ko, pa­de­da ir pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę kar­tu su jau­nuo­ju ūki­nin­ku“, – men­to­rys­tės svar­bą pa­brė­žia V. Gri­gas.

Men­to­rys­tės sis­te­ma sėk­min­gai vei­kia da­ly­je ša­lių, pa­vyz­džiui, to­kį pa­gal­bos no­rin­tiems pra­dė­ti ūki­nin­kau­ti mo­de­lį tai­ko Aust­ri­ja, Pran­cū­zi­ja.

Šiuo me­tu Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja (ŽŪM) ak­ty­viai dis­ku­tuo­ja su so­cia­li­niais par­tne­riais apie ban­do­mą­ją Stra­te­gi­nio pla­no prie­mo­nę „Bend­ra­dar­bia­vi­mas dėl ūkių pe­rė­mi­mo“, ku­ria bus sie­kia­ma ska­tin­ti kar­tų kai­tą ir už­tik­rin­ti sklan­dų že­mės ūkio veik­los tęs­ti­nu­mą Lie­tu­vo­je. Tad jau­ni žmo­nės, no­rin­tys pra­dė­ti ūki­nin­kau­ti, ga­lė­tų gau­ti lė­šų men­to­rys­tei – kon­sul­ta­ci­joms, ūkio pe­rė­mi­mo pla­no pa­ren­gi­mui, mo­ky­mams ir kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mui.

Leng­ves­niam star­tui – 22,6 mln. eu­rų do­ta­ci­jų

Jau bir­že­lį jau­nų žmo­nių, no­rin­čių pra­dė­ti ūki­nin­kau­ti, lau­kia svar­bi ga­li­my­bė – star­tuo­ja pa­raiš­kų tei­ki­mas pa­gal Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no prie­mo­nę „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mas“ (do­ta­ci­joms ir pa­sko­loms). Ši prie­mo­nė no­rin­čiam pra­dė­ti ūki­nin­kau­ti žmo­gui yra itin pa­trauk­li, ypač jei jis ne­tu­ri pa­kan­ka­mo pra­di­nio ka­pi­ta­lo. Tai pui­ki pro­ga gau­ti pa­pil­do­mų lė­šų ir star­tuo­ti su di­des­niu pa­jė­gu­mu.

Pra­de­dan­tie­siems ūki­nin­kams nu­ma­ty­ta reikš­min­ga fi­nan­si­nė pa­ra­ma: iki 60 tūkst. eu­rų do­ta­ci­ja, leng­va­ti­nės pa­sko­los iki 100 tūkst. eu­rų (bend­ra do­ta­ci­jos ir leng­va­ti­nės pa­sko­los su­ma ne­ga­li vir­šy­ti 100 tūkst. eu­rų) bei pa­pil­do­mos ga­li­my­bės stip­rin­ti sa­vo ūkį ir grei­čiau įsi­tvir­tin­ti že­mės ūkio sek­to­riu­je.

Do­ta­ci­joms šie­met skir­ta dau­giau kaip 22,6 mln. eu­rų, o leng­va­ti­nėms pa­sko­loms – be­veik 18,8 mln. eu­rų.

„Ši pa­ra­ma jau­najam ūki­nin­kui su­tei­kia ga­li­my­bę grei­čiau ir drą­siau pra­dė­ti veik­lą, nes su­ma­ži­na di­džiau­sią kliū­tį – pra­di­nio ka­pi­ta­lo trū­ku­mą. Už gau­tas lė­šas ga­li­ma įsi­gy­ti tech­ni­kos, įran­gos, gy­vu­lių, so­di­nu­kų, mo­der­ni­zuo­ti ūkį ar pra­dė­ti pro­duk­tų per­dir­bi­mą. Leng­va­ti­nė pa­sko­la lei­džia in­ves­tuo­ti dau­giau, nei daž­nai leis­tų nuo­sa­vos san­tau­pos ar ko­mer­ci­nių ban­kų są­ly­gos, taip pat yra ga­li­my­bė gau­ti leng­va­ti­nę pa­sko­lą apy­var­ti­niam ka­pi­ta­lui, ku­riam lė­šų veik­los pra­džio­je pa­pras­tai trūks­ta“, – pa­ste­bi ŽŪM Pa­ra­mos vers­lui sky­riaus pa­ta­rė­ja Si­gu­tė Meč­kovs­kie­nė.

Vie­na po­pu­lia­riau­sių prie­mo­nių

Pa­ra­mos prie­mo­nė „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mas“ do­ta­ci­joms gau­ti vi­suo­met bu­vo vie­na po­pu­lia­riau­sių – per kiek­vie­ną pa­raiš­kų tei­ki­mo lai­ko­tar­pį su­lau­kia­ma itin daug pa­raiš­kų, o jo­se pra­šo­ma pa­ra­mos su­ma vir­ši­ja kvie­ti­mui skir­tą­ją. Pir­muo­ju Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no kvie­ti­mu, vy­ku­siu 2023 m., pa­gal prie­mo­nę bu­vo pa­teik­tos 1 045 pa­raiš­kos, ant­ruo­ju 2024 m. – 582, o per­nai – 495 pa­raiš­kos.

Tai, kad pa­raiš­kų kas­met bu­vo pa­tei­kia­ma ma­žiau, ne­ro­do, jog su­si­do­mė­ji­mas prie­mo­ne slūgs­ta – ši sta­tis­ti­ka tik pa­ro­do ten­den­ci­ją, kad jau­nie­ji ūki­nin­kai at­sa­kin­giau tei­kia pa­raiš­kas ir ge­riau įver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes prieš pra­dė­da­mi vyk­dy­ti veik­lą. Tai yra, nors pa­raiš­kų pa­tei­kia­ma ma­žiau, jų vis dau­giau bu­vo įver­tin­ta tei­gia­mai: iš 2023 m. pa­teik­tų pa­raiš­kų bu­vo pa­tvir­tin­ti 107 jau­nų­jų ūki­nin­kų pro­jek­tai, 2024 m. – jau 258, 2025 m. – 373 pro­jek­tai.

„Tiks­li­nis pa­reiš­kė­jų švie­ti­mas ir kon­sul­ta­vi­mas pa­dė­jo jau­nie­siems ūki­nin­kams ra­cio­na­liau bei stra­te­giš­kai įver­tin­ti sa­vo il­ga­lai­kį po­ten­cia­lą. Dau­giau­sia pa­ra­mos pra­šo­ma miš­riai že­mės ūkio veik­lai pra­dė­ti – per tre­jus me­tus pa­tvir­tin­ti 603 pro­jek­tai, au­ga­li­nin­kys­tės – 56, gy­vu­li­nin­kys­tės – 39. Šie skai­čiai ir ko­ky­bi­nis pa­raiš­kų šuo­lis ro­do, kad pa­ra­ma pa­sie­kia tiks­lin­gai ir rim­tai nu­si­tei­ku­sius kū­rė­jus, ge­ban­čius kur­ti tva­rius, eko­no­miš­kai gy­vy­bin­gus atei­ties ūkius“, – tei­gia Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Kai­mo plėt­ros ir pa­ra­mos re­gio­nams de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kšiš­tof Do­ku­do­vič.

Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no prie­mo­nei „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mas“ (do­ta­ci­joms ir pa­sko­loms) iš vi­so skir­ta 95 mln. eu­rų Eu­ro­pos že­mės ūkio fon­do kai­mo plėt­rai ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bend­ro­jo fi­nan­sa­vi­mo lė­šų.

Užsk. 804