Kybartų jaunimas pasigenda motyvacijos

Andrius GRYGELAITIS

Rubrikoje „Ką norėčiau pakeisti savo mieste?“ jauni žmonės atvirai kalba apie tai, kas Vilkaviškyje ar Kybartuose juos džiugina, kas kelia klausimų ir ką jie norėtų keisti. Jaunuoliai svarsto, siūlo alternatyvas, ieško sprendimų – kartais drąsių, kartais netikėtų, bet visada nuoširdžių. Šįkart pakalbinome Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinį Titą Sabaliauską.

– Kaip gyvenimas Kybartuose atrodo jauno žmogaus akimis – kas čia augina ir įkvepia, o kas riboja?

– Gyvenant tokiame mieste kaip Kybartai labai lengva pažinti žmones ir pasijusti tikra bendruomenės dalimi. Mane asmeniškai įkvepia tai, kad dėl nedidelio miesto masto yra gerokai paprasčiau įsitraukti į įvairias veiklas ar vietines iniciatyvas – čia viskas pasiekiama ranka. Kita vertus, jaunimas neišvengiamai susiduria ir su tam tikrais ribojimais. Labiausiai jaučiasi kokybiško užimtumo trūkumas, ypač vakarais arba savaitgaliais, kai norisi kur nors prasmingai praleisti laiką, bet pasirinkimo tiesiog nėra.

– Jei galėtum išsamiai įvardyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria jaunimas Kybartuose, kokios jos būtų?

– Manau, kad pati didžiausia problema – jaunų žmonių motyvacijos trūkumas. Kai aplinkoje nėra daug skatinančių pavyzdžių ar įtraukiančių erdvių, jaunimui tampa sunku atrasti noro kur nors dalyvauti, kurti ar tiesiog imtis iniciatyvos. Atsiranda savotiškas pasyvumas.

– Kaip vertini galimybes prasmingai leisti laisvalaikį mieste – ar jos pakankamos, įvairios, prieinamos visiems?

– Tam tikrų galimybių tikrai yra, tačiau jos turėtų būti kur kas įvairesnės. Labai norėtųsi, kad mieste atsirastų daugiau sporto ir kūrybinių veiklų, įvairesnių renginių. Taip pat trūksta paprasčiausių patrauklių erdvių, kuriose jaunimas galėtų neformaliai susitikti, saugiai ir jaukiai pabendrauti bei turiningai pabūti kartu.

– Kas yra tas vienas „slaptas“ Kybartų privalumas, kurio nemato pravažiuojantys pro šalį, bet žinote tik Jūs, vietinis jaunimas?

– Neabejotinai tai yra mūsų išskirtinis bendruomeniškumas. Pravažiuojantiesiems Kybartai gali pasirodyti tik ramus pasienio miestelis, tačiau mes, vietiniai, žinome, kaip arti vieni kitų esame. Čia visi vieni kitus pažįsta, o ištikus nelaimei ar prireikus pagalbos, visada atsiras žmogus, kuris išties ranką. Tas vienybės jausmas yra labai stiprus.

– Kokių pokyčių labiausiai norėtum matyti miesto viešosiose erdvėse?

– Viešosiose erdvėse labiausiai trūksta šiuolaikiškų, jaunimui pritaikytų zonų. Norėtųsi matyti daugiau sutvarkytų vietų, kuriose būtų galima tiesiog susitikti su draugais po pamokų, pasikalbėti ir atsipalaiduoti.

– Įsivaizduok, kad rajono meras tau duoda 10 tūkst. eurų jaunimo veikloms Kybartuose. Kur juos investuotum?

– Didelę dalį šios sumos tikrai skirčiau vieninteliam mūsų miesto sporto klubui „Kova“. Tai labai svarbus klubas, kuriam reikia paramos, kad jis galėtų plėstis, modernizuoti savo bazę ir tobulėti. Likusius pinigus investuočiau į įvairių turnyrų bei pramoginių renginių organizavimą. Norisi, kad mieste atsirastų dar daugiau gyvybės.

– Kaip manai, ar Kybartuose jaunam žmogui lengva realizuoti save – mokytis, dirbti, kurti, imtis iniciatyvų?

– Sakyčiau, kad ne. Nors vyresnės kartos atstovai dažnai kartoja, kad galimybių dirbti yra visur, realybė – kiek kitokia. Pavyzdžiui, susirasti sezoninį darbą vasarai jaunam žmogui Kybartuose yra tikras iššūkis – pasirinkimo galimybės čia labai minimalios. Tą patį galima pasakyti ir apie kūrybinę savirealizaciją.

– Kaip vertini mieste vykstančias šventes ir veiklą – ar jos atitinka jauno žmogaus poreikius?

– Renginių mieste tikrai vyksta, savivalda stengiasi, tačiau norėtųsi, kad didesnė jų dalis būtų orientuota į šiuolaikinį jaunimą. Kartais vietinės šventės būna labiau tradicinės, skirtos vyresniems gyventojams, o jauno žmogaus interesai dažnai tarsi paliekami kažkur nuošalyje.

– Ką, Tavo nuomone, rajono valdžia galėtų padaryti kitaip, kad jaunimas labiau įsitrauktų į miesto gyvenimą?

– Valdžia turėtų drąsiau įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimo procesus. Reikėtų tiesiog dažniau paklausti mūsų nuomonės, rengti bendrus projektus ir, svarbiausia, sudaryti sąlygas bei suteikti įrankius, kad pats jaunimas galėtų kurti sau norimas veiklas, o ne gautų iš anksto primestus formatus.

– Ar jauti takoskyrą tarp jaunimo ir vyresnės kartos mieste?

– Kartais natūraliai pasijunta, kad mūsų ir vyresnių žmonių nuomonės tam tikrais klausimais skiriasi. Tačiau nemanau, kad tai yra gili takoskyra. Dažniausiai bet kokius nesusipratimus galima lengvai išspręsti tiesiog daugiau ir atviriau bendraujant tarpusavyje.

– Jei turėtum galimybę prisidėti prie miesto ateities kūrimo, nuo ko pradėtum?

– Kalbant šiek tiek su humoru, visų pirma, norėčiau didesnės prekybos centrų įvairovės mieste. O jei rimtai, viską pradėčiau nuo esminio jaunosios kartos įtraukimo į miesto gyvenimą. Neabejoju, kad jei jauni žmonės jaustųsi išgirsti, matytų, kad jų idėjos virsta realybe ir jie gali prisidėti prie Kybartų ateities, miestas akimirksniu taptų gyvesnis, patrauklesnis ir perspektyvesnis.