Siekia pakelti „senų mašinėlių“ amžiaus kartelę

Renata VITKAUSKIENĖ

Istorinės technikos entuziastai viliasi, kad pavasario sesiją pradėjęs Seimas pasistūmės į priekį nagrinėdamas klausimus siekiant pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Prieš metus inicijavus procesą, valdžios institucijose išsiskyrė nuomonės dėl pasiūlymo ilginti istorinių automobilių amžiaus cenzą. Patys „senų mašinėlių“ šeimininkai – tik už tai.

Pakeisti siekia asociacijos

Įstatymo pakeitimo iniciatoriai siekia, kad istorinės motorinės transporto priemonės statusą galėtų gauti prieš 40 metų (dabartinė riba – 30 metų) ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. Pasiūlyta atsisakyti reikalavimo, kad istorinės transporto priemonės modelis būtų negaminamas mažiausiai 15 metų. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme norima panaikinti prievolę istorinėms transporto priemonėms važiuojant magistraliniais keliais mokėti naudotojo mokestį.

Būtent tokius pasiūlymus 2025 m. vasario mėnesį parlamente pateikė Seimo nariai Antanas Nedzinskas ir Saulius Luščikas.

„Noriu pabrėžti, kad tai nebuvo šių politikų iniciatyva. 2024 metų pabaigoje kelios istorinės technikos asociacijos, matydamos problemas dėl istorinio transporto amžiaus, kreipėsi į Seimo narius Antaną Nedzinską ir Saulius Luščiką. Paprašyta, jog jie Seimui pateiktų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą“, – akcentavo Ramūnas Kardelis, Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ prezidentas ir Lietuvos istorinės technikos organizacijų rūmų atstovas.

Vienas iš pastarosios organizacijos steigimo 2018 metais tikslų ir buvo rengti bei vystyti su istorinės technikos išsaugojimu susijusius projektus, teikti siūlymus valstybinėms institucijoms.

Statusas būtų teikiamas atsakingiau

Istorinės motorinės transporto priemonės sąvoka pirmą kartą buvo įteisinta 2010 metais Seimo priimtame Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitime. Nuo tada, be kitų reikalavimų, galioja 30 metų amžiaus kartelė istorinei motorinei transporto priemonei.

„Mano asmenine ir susivienijusių organizacijų, kurioms aš atstovauju, nuomone, amžiaus kartelę reikia pakelti, kad šitas solidus statusas būtų suteikiamas atsakingiau, – kalbėjo R. Kardelis. – Pažiūrėkime, kokios realijos šiandien: pagal dabartinį įstatymą, 1996-aisiais pagaminto automobilio savininkas 2026 metais savo transporto priemonei gali siekti istorinės motorinės transporto priemonės statuso. Vis dėlto turint omenyje ilgai eksploatuojamus modelius, 30 metų automobilis yra beveik kasdienė transporto priemonė, dar gana įprasta kelyje.“

Tos pačios pozicijos yra ir į asociaciją „Senų vežimų klubas“ susibūrę vilkaviškiečiai.

„1995 metais pagamintas automobilis šiemet jau būtų istorinis?! Pilni keliai tokių mašinų! Tai negi jos visos istorinės gali būti? Ir tada visos važiuos į techninę apžiūrą kas penkeri metai, – svarstė „Senų vežimų klubo“ vadovas Juozas Skauronas. – Ir mano paties nuomone, ir klube mes esame kalbėję – amžiaus kartelę pakelti iki 40 metų yra sveikintinas dalykas. Kas turi jaunesnę techniką, gal tie ir prieštarauja, bet pas mus klube visi turi techniką virš 40 metų ir įstatymo pakeitimui pritaria.“

Istorinei technikai taikomos lengvatos

Vis dėlto prieštaraujančiųjų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimui yra. Vilniuje pernai netgi įvyko protestas.

„Kritikos banga pasipylė ne iš asociacijų, bet iš pavienių asmenų, kuriems dabartiniame įstatyme istorinei technikai numatytos lengvatos dėl techninės apžiūros, įvežimo mokesčių ir valstybės leidžiamų išimčių duoda komercinės naudos. Pasiūlymas taip pat buvo neparankus tiems valdytojams, kurie turėjo maždaug 30 metų transporto priemones. Vis dėlto, mūsų manymu, tokiam transportui reikėtų luktelėti“, – sakė R. Kardelis.

Priminsime, kad Lietuvoje istorinėms motorinėms transporto priemonėms galioja tam tikros lengvatos. Joms netaikomas registracijos (vadinamasis taršos) mokestis importuojant ir registruojant transporto priemonę „Regitroje“. Techninė apžiūra būna vizuali, ją atlikti reikia kas 5-erius metus. Istorinėms transporto priemonėms, kurios yra saugomos kaip kultūros vertybės (turi kolekcinę ar muziejinę vertę) ir nekelia pavojaus aplinkai, netaikomos „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės“. Iš JAV įvežamiems istoriniams automobiliams nereikia atitikti tam tikrų Europoje galiojančių standartų, esama bei planuojama kitų lengvatų.

Kol kas pritarta tik dėl istorinės vertės

Kiek yra padaryta pernai pradėtame įstatymo keitimo procese? Atsakymą į šį klausimą gimtojo krašto laikraščiui pateikė Rimas Rudaitis, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro patarėjas.

„2025 m. kovo 13 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui buvo pritarta Seimo posėdyje po pateikimo. Jam apsvarstyti pagrindiniu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tada, kai komitetas pateiks savo išvadą, įstatymo projektas galės grįžti į Seimo posėdžių salę, kur būtų tęsiamos tolesnės jo svarstymo ir priėmimo procedūros“, – paaiškino R. Rudaitis.

Dėl šio projekto Seimas paprašė Vyriausybės išvados. Joje iš esmės pritarta siekiui pakeisti istorinės motorinės transporto priemonės apibrėžimą, jog istorinė motorinė transporto priemonė atspindėtų istorinę vertę, kad ji nebūtų kasdienio naudojimo transporto priemonė.

Siekiui atsisakyti reikalavimo, kad istorinės transporto priemonės modelis turi būti negaminamas mažiausiai 15 metų, pakeisti amžiaus cenzą iš 30 į 40 metų nepritarta argumentuojant tuo, kad toks sprendimas neatitiktų tam tikros europinės direktyvos reikalavimų bei prieštarautų Tarptautinės istorinių transporto priemonių asociacijos reglamentui, kuriame yra būtent 30 metų amžiaus reikalavimas.

Garažuose – penktą dešimtį skaičiuojanti technika

„Europos Sąjungos teisės aktai numato kiekvienos šalies narės, taigi ir Lietuvos, teisę ir galimybę nusistatyti savo reglamentavimą. Pavyzdžiui, Estijoje, Danijoje minimalus amžius yra 35 metai, Švedijoje – 50, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Olandijoje – 40 metų. Mes pateikėme pasiūlymą dėl 40 metų amžiaus cenzo Lietuvoje, bet jis neišsirutuliojo“, – sakė R. Kardelis.

Iš AB „Regitra“ atstovės spaudai Karolinos Judeikės gavome duomenis, kokia senovinio transporto statistika Lietuvoje. Kovo pradžioje buvo įregistruota 3 361 istorinė motorinė transporto priemonė. Jos suskirstytos į penkias kategorijas. Solidžiausias yra L kategorijos (jai priskiriamos transporto priemonės, turinčios mažiau kaip keturis ratus) amžiaus vidurkis – 52,3 metų. Jauniausia technika (41,4 metų) – M2 ir M3 kategorijoje (autobusai ir troleibusai). Bendras visų kategorijų istorinių motorinių transporto transporto priemonių amžiaus vidurkis mūsų šalyje yra 46,4 metų. Akivaizdu, kad Lietuvoje įregistruoto istorinio transporto amžius atitinka europines nuostatas.

Patys susimoka, kad praturtintų renginį

Nuo vadinamojo kelių mokesčio istorinės motorinės transporto priemonės kol kas nėra atleistos. Pasak R. Kardelio, išgirdę apie šį senovinės technikos valdytojų siekį, tos pačios lengvatos panoro ir ūkininkai. Vis dėlto nepasiryžta istorinės technikos savininkams padaryti išimtį, o iš žemdirbių ir toliau imti mokestį, tad dabar moka visi.

Paradoksalu, bet entuziastams, senovinius autobusus, sunkvežimius sutinkantiems visuomenei parodyti atviruose kultūriniuose renginiuose, tenka patirti išlaidų – patiems susimokėti už kelius. Nors visiems aišku, kad ši istorinė technika seniai nenaudojama pagal tiesioginę paskirtį pervežti žmones ir krovinius. Tai jau yra transporto istorija, kurią saugo entuziastai.